Saugokimės peršalimo ligų ir gripo

0
1278

1Didesnė rizika susirgti peršalimo ligomis yra vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems. Nors peršalimo ligos dažnesnės atvėsus orams, tačiau šaltesnis oras nėra tiesioginis ligos veiksnys. Šaltuoju metų laikotarpiu daugiau laiko praleidžiame patalpose, kur susidaro palankios sąlygos virusams plisti. Suaugusieji peršalimu vidutiniškai suserga 2-3 kartus per metus, o vaikai 6-10 kartų. Peršalimas dažnai painiojamas su gripu. Nors simptomai panašūs, tačiau šios ligos labai skirtingos. Įprastai peršalimas didelio pavojaus sveikatai nekelia, tačiau gripas gali baigtis netgi mirtimi. Taigi, kaip atskirti peršalimą nuo gripo?

Peršalimo ir gripo skirtumai:

Simptomai

Peršalimas

Gripas

Karščiavimas

Nėra arba nežymus

Yra, temperatūra 38 laipsniai ir daugiau

Galvos skausmas

Kartais

Dažnai

Raumenų skausmas

Nebūdingas

Beveik visada, dažnai stiprus

Bendras silpnumas

Kartais

Dažnai ir didelis

Sloga, čiaudulys

Dažnai

Kartais

Diskomfortas krūtinėje, kosulys

Nestiprus arba vidutinis

Stiprus

Pradžia

Laipsniška

Staigi pradžia (per 12 val.)

Viena iš veiksmingiausių priemonių prieš gripą – skiepai. Tai efektyviausia priemonė, padedanti išvengti gripo susirgimų ir/ar rimtų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • nėščiosioms;
  • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Visada yra geriau išvengti ligos nei ją gydyti. Tad kaip peršalimų ir gripo sezonu išlaikyti stiprų imunitetą? Keletas patarimų:

  • Pakankamai miegokite. Suaugusiam žmogui reikia vidutiniškai 6-8 valandų miego.
  • Būkite fiziškai aktyvūs (kasdien bent po pusvalandį aktyviai pajudėkite). Stenkitės kuo daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu.
  • Dažnai plaukite rankas (prieš ir po valgio, pasinaudoję tualetu, paglostę naminius gyvūnus, išsipūtę nosį ar grįžę iš lauko.
  • Kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite burną, nosį ir nebijokite to paprašyti kitų. Virusai su iškosėtais ar iščiaudėtais lašeliais sklando nedideliu atstumu (iki 1 metro).
  • Vėdinkite ir drėkinkite patalpas (ypač tada, jeigu patalpų oras sausas). Būtinai kasdien atidarykite langus ir išvėdinkite namus.
  • Valgykite sveiką maistą. Jeigu mityba bus nevisavertė, organizmui trūks vitaminų ir mineralinių medžiagų
  • Venkite streso. Įrodyta, kad nuolatos stresą patiriantys žmonės dažniau serga ne tik peršalimu, bet ir kitomis ligomis.
  • Neperšalkite. Jei lauke žvarbus vėjas, stenkitės kuo mažiau kvėpuoti pro burną, kuo mažiau kalbėti. Reikėtų dėvėti sezonui tinkančius drabužius (geriau – natūralaus pluošto) ir drėgmės nepraleidžiančius batus.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Gataveckienė

Komentarai

komentarai