Kinai žmogaus organizmą prilygina didelei ir galingai karalystei su legionais sargybinių, siekiančių išlaikyti bet kokią ligą už karalystės vartų. Rašytoja ir fotografė Eglė Aukštakalnytė-Hansen knygoje „Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje“ pasakoja, ko galime išmokti iš kelis tūkstančius metų skaičiuojančios kinų medicinos.
„Įsiklausyk į savo kūną, tik jis vienintelis geriausiai pasakys, kas ne taip. Neignoruok pavojaus ženklų.“
„Atleisk ir pamiršk praeitį. Gyvenk dabartimi. Didžiausias ligų sukėlėjas – gyvenimas praeitimi.“
„Mylėk savo kūną. Tavo kūnas – šventa dovana. Puoselėk jį išmintingai ir pajusi, kad sveikata ir gyvybingumas yra prigimtinės teisės.“
Tokiais geros sveikatos patarimais su savo pacientais dalijasi žymi kinų tradicinės medicinos mokslų daktarė Esther Ting, kilusi iš žymios kinų tradicinių gydytojų šeimos. Tai jos knyga „Visavertė sveikata pagal kinus“ („Total Health the Chinese Way“) buvo vienintelis šaltinis, man aiškiausiai išdėstęs ir atvėręs šios medicinos paslaptis.
Kinų tradicinė medicina yra senovės praktika, nušviečianti sveikos gyvensenos filosofiją, ligų priežasčių nustatymo metodus ir išgijimo praktikas, remiantis natūraliomis gamtos priemonėmis. Tokia praktika ir metodika iki šių dienų vadovaujasi milijonai žmonių ir ji sėkmingai gyvuoja greta šiuolaikinės medicinos ir modernaus mokslo. Tradicinė kinų medicina pagrįsta įsitikinimu, kad asmuo (mikrokosmas) neatsiejama visatos, gamtos (makrokosmo) dalis. Atidžiai stebėdami gamtos reiškinius, daoizmo išminčiai sugebėjo apibendrinti ir išaiškinti reiškinių sąsajas, panašumus, pasireiškiančius tiek išorinėje aplinkoje in ir jang energijų kaita, tiek ir žmogaus kūno struktūroje ar minčių, jausmų pavidalu.
Iš lūpų į lūpas
Žmogaus vidaus klimatą dažnai veikia ir lemia aplinkos pokyčiai, kurie tarpusavyje yra susiję. Per tūkstančius metų visoje Kinijoje išminčių sukaupti žmogaus ir gamtos stebėjimai sukūrė sudėtingos žmogaus sveikatos diagnostikos ir gydymo sistemą. Jei dvi tarpusavyje priešingos energijos in ir jang sąveikauja harmoningai, tai ir žmogus yra sveikas, ir gamta taiki. Ir žmogaus, ir gamtos kokybę lemia dviejų priešingų energijų kaita ir transformacijos, kurias reikia išmokti atpažinti.
Viskas prasidėjo nuo žmonių primityvių išgyvenimo instinktų: medžioklės, laukinių augalų rinkimo ir jų paruošimo maistui, gyvenamųjų būstų statymo ir gynybos nuo laukinių žvėrių, vėliau – nuo priešų. Laikui bėgant ir žmonėms dalijantis informacija iš lūpų į lūpas, jie perdavė vieni kitiems patarimus, kokie augalai tinkami maistui, kurie gydo, kurie yra gera statybinė medžiaga, o kurie nuodingi. Tokia primityvia forma – išbandymų ir klaidų – Kinijoje formavosi gydymas vaistažolėmis ir mitybos terapija.
Įskeliama ugnis ir laužas taip pat atliko svarbų vaidmenį protėvių gyvenime kaip šilumos ir šviesos šaltinis. Susispietę aplink laužus, jie natūraliai atrado gydomųjų šilumos galių. Šios galios tikriausiai buvo susijusios su šalčio ir drėgmės sukeltais negalavimais, tokiais kaip artritas, o šiluma teikė neabejotiną pagalbą. Taip atsirado moksibustijos užuomazgos, odos jaudrinimas karščiu, deginant ant odos arba šalia paprastųjų kiečių, Artemisia vulgaris, džiovintus lapus ir šakeles. Toks būdas suaktyvina bendrą kraujotakos apytaką, vadinamąją či gyvybinės jėgos sruvenimą metafiziniuose energijos kanaluose – meridianuose.
Senovės žmonės patirdavo daugybę įvairių sužalojimų. Natūrali reakcija į skausmą yra patrinti arba paspausti skaudamą vietą. Ši praktinė skausmo malšinimo terapija pamažu išsivystė į terapinę skausmo valdymo sistemą. Nuolat spaudydami tam tikrus kūno taškus, žmonės pastebėjo platų gydomąjį poveikį. Pradėjus naudoti aštrius kaulinius ar akmeninius smaigalius, kad tie pojūčiai sustiprėtų, gimė akupunktūra.
Senovės Kinijoje medicina buvo laikoma meno forma. Daugelis medicinos tekstų buvo parašyta puikiu lyriniu stiliumi, jie prilygo to meto literatūros šedevrams. Juose pateikiamos išsamios analogijos ir įmantrios istorijos, labai detaliai apibūdinančios žmogaus kūną. Nenuostabu, kad po tūkstančių metų aprašymuose vartotos metaforos tapo labai veiksmingomis priemonėmis, aiškinant, kokį vaidmenį atlieka kiekvienas organas.
Aiškindama skirtumus tarp kinų tradicinės medicinos ir Vakarų medicinos terminologijos ir požiūrį į bendrą kūno klimatą, profesorė Esther Ting remiasi vieno pirmųjų pasaulyje medicinos vadovėlio „Nei Jing“, parašyto 200 m. pr. Kr., metaforomis. Jame aprašytas žmogaus organizmas prilyginamas didelei ir galingai karalystei su legionais sargybinių, siekiančių išlaikyti bet kokią ligą už karalystės vartų.
Maistas kaip vaistas
Stebėdama didžiąją kinų tautos masę, suvokiau, kodėl valgymo valandos jiems yra kaip maldos valandos – jie meta bet kokį darbą ir eina rimtai pasisotinti, o jeigu nepavyksta, tampa irzlūs, pikti ir nesukalbami. Maistas prilygsta gyvenimui. Parodyk, ką valgai, pasakysiu, kas esi, tiksliau būtų – koks sveikas esi. Valgymas tris kartus per dieną – sveikos gyvensenos bruožas, atsisakant bent vieno iš jų, apvagiamas pats organizmo variklis. Kuo mažiau žaliavos, tuo silpniau veikia variklis.
Visi maisto produktai turi gydomųjų savybių, ne tik maistinių, todėl gydant įvairius organizmo sutrikimus, ligų priežastis, sudaromi atskiri valgytinų produktų sąrašai pagal tai, ko reikia ar trūksta bendram organizmo klimatui sureguliuoti. Jeigu organizme padidėjęs karštis, tai reikia valgyti vėsinančių savybių turintį maistą, jeigu karščio trūksta – jį skatinančius produktus (kalbu ne apie maisto gaminimo ir pateikimo temperatūrą, bet apie produktų savybes, kurias geriausiai išmano tik kinai) ir t. t. Visada vadovautis priešingų energijų, priešingų polių subalansavimo principu.
Ko išmokau? Kad ne visi produktai iš tos pačios grupės turi tokias pat ar panašias temperatūros savybes. Šaltį sukuriantys ir vėsinantys produktai yra kiauliena, salierai, arbūzai, agurkai, bananai, braškės, obuoliai, špinatai, kviečiai, mangai, salotos, kiaušinio baltymas, pomidorai, triušiena. Jeigu žmogus serga uždegimu ir jam pakilusi temperatūra, siūloma valgyti arbūzą, agurką, pupuoles, virtą kiaulieną ar žuvį, marinuotus šparagus, sojos varškės sriubą su grybais. Karštą vasarą pagrindinis atsivėsinimo vaisius yra arbūzas.
Šaltą rudenį reikia daugiau valgyti šilumą (vidinį karštį) sukuriančius produktus: vištieną, juoduosius pipirus, žaliuosius, raudonuosius pipirus, imbierus, svogūnus, česnakus, ženšenį, avieną, cinamoną, rudąjį cukrų, kalendras, krevetes, porus.
Drėkinamųjų savybių turi medus, kriaušės, pieno produktai, migdolai, kiaušiniai, silkė, sorų kruopos, žemės riešutai. Žmonėms, turintiems antsvorio arba kenčiantiems dėl skysčių susilaikymo ir tinimo, rekomenduojami džiovinantys produktai: raudonosios pupelės, salierai, miežiai, kukurūzai, žalioji arbata, jazminų arbata, citrina, krienai, moliūgai, ropės, ridikai.
Energiją skatina kiaušiniai, jautiena, juodosios pupelės, migdolai, graikiniai riešutai. Organizmą ramina ir valo žalios salotos, vaisiai, žuvų produktai, ypač turint aukštą kraujo spaudimą.
Jautiena, morkos, saldžiosios bulvės, burokai, kiaušiniai, antiena, medus, kiaulių, jaučių kepenys, alyvuogės, ananasai, lašišos, sardinės, šitake grybai, saulėgrąžos, baltosios žuvys, baltieji ryžiai yra priskiriami prie neutralių produktų, kuriuos galima valgyti bet kada.
Šaltą rudenį reikia daugiau valgyti šilumą (vidinį karštį) sukuriančius produktus: vištieną, juoduosius pipirus, žaliuosius, raudonuosius pipirus, imbierus, svogūnus, česnakus, ženšenį, avieną, cinamoną, rudąjį cukrų, kalendras, krevetes, porus.
Drėkinamųjų savybių turi medus, kriaušės, pieno produktai, migdolai, kiaušiniai, silkė, sorų kruopos, žemės riešutai. Žmonėms, turintiems antsvorio arba kenčiantiems dėl skysčių susilaikymo ir tinimo, rekomenduojami džiovinantys produktai: raudonosios pupelės, salierai, miežiai, kukurūzai, žalioji arbata, jazminų arbata, citrina, krienai, moliūgai, ropės, ridikai.
Energiją skatina kiaušiniai, jautiena, juodosios pupelės, migdolai, graikiniai riešutai. Organizmą ramina ir valo žalios salotos, vaisiai, žuvų produktai, ypač turint aukštą kraujo spaudimą.
Jautiena, morkos, saldžiosios bulvės, burokai, kiaušiniai, antiena, medus, kiaulių, jaučių kepenys, alyvuogės, ananasai, lašišos, sardinės, šitake grybai, saulėgrąžos, baltosios žuvys, baltieji ryžiai yra priskiriami prie neutralių produktų, kuriuos galima valgyti bet kada.
Eglė Aukštakalnytė-Hansen
