Grybavimo paslaptys: medžiai, po kuriais dygsta vertingiausi grybai

0
5407

22Vasara – grybautojų džiaugsmo metas, kai miškuose pilna įvairiausių grybų. Tačiau einant grybauti, reikėtų žinoti, kokių grybų norite ir eiti būtent į tokius miškus. Vieni grybai augs beržyne, kiti – eglyne.

Pateikiame sąrašą, po kokiais medžiais, kokių grybų ieškoti:

Tikrinis baravykas auga po pušimis, eglėmis, ąžuolais, rečiau po kitais lapuočiais medžiais.

Pušyninis baravykas auga po pušimis, rečiau eglėmis, labai retai po lapuočiais medžiais.

Baravykas paąžuolis auga po įvairiais lapuočiais, ypač ąžuolais.

Įvairūs raudonviršiai auga po beržais, kiti po drebulėm, juodalksniais arba ąžuolais.

Lepšės auga po su beržais.

Rudakepuris aksombaravykis auga po pušimis ir eglėmis.33

Tikrieji, šiliniai ir geltonieji kazlėkai auga po pušimis.

Žaliuokės auga po pušimis.

Pušyninė rudmėsė auga po pušimis.

Eglyninė rudmėsė auga po eglėmis.

Ūmėdžių yra daug rūšių, daugelis sunkiai viena nuo kitos atskiriamos, jos mikorizę (šaknų simbiozę su grybais) sudaro su įvairiais medžiais.

Valgomoji voveraitė taip pat sudaro mikorizę su įvairiais medžiais, nors mūsų kraštuose dažniausiai aptinkama spygliuočių miškuose.

Mokslininkė teigė, kad yra grybų, kurie auga ir ne po medžiais. Tai vadinami saprotrofiniai grybai.

2Anot specialistų, ant žemės augantiems grybams dar labai svarbios ir dirvožemio savybės. Vieni grybai mėgsta kalkingą dirvožemį (pavasarinės balteklės (avižėlės)), kiti – rūgštų (raudonviršiai, lepšės, kazlėkai, dalis baravykų). Saprotrofai paprastai mėgsta derlingus dirvožemius, o mikoriziniai dažniausiai tokių vengia. Netgi žinoma, kad patręšus miškus arba padaugėjus azoto junginių iškritų, mikorizinių grybų sumažėja. Dėl tos priežasties mikorizinių grybų nedaug ir populiariuose priemiesčių miškuose – dažnas žmonių lankymasis, šunų vedžiojimas, numestos šiukšlės įneša neįprastai daug maisto medžiagų, kurios suardo mikorizinius ryšius.

Gera

 

 

 

 

Komentarai

komentarai