A. Palionis. Valstybės biudžetą papildo „sumaniai“ papurtytas „šešėlis“

0
1586

2Ar dar pamenate dabartinio opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės garsiai transliuotą siekį „ištraukti iš šešėlio milijardą litų“? Užmojai buvo dideli, deja, nepavyko. Iš planuoto milijardo tebuvo surinkta vos 400 milijonų litų (115 mln. eurų).

Socialdemokratų vadovaujama Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė šešėlinę ekonomiką Lietuvoje sumažino 1,5 proc. Per tris šių metų ketvirčius iš šešėlio jau surinkta apie 580 mln. eurų arba apie 2 milijardus litų.

Socialdemokratų Vyriausybei išsikėlus ambicingą tikslą kovoti su „šešėliu“, buvo imtasi konkrečių nelegalios ekonominės veiklos mažinimo priemonių. Akivaizdžios permainos kovoje su kontrabanda paspartėjo, kai Valstybinė mokesčių inspekcija, muitinė, teisėsaugos institucijos ir prokuratūra pradėjo tampriau bendradarbiauti, keistis informacija. Bendros tarnybų pastangos netruko atsispindėti rezultatų suvestinėse. Pavyzdžiui, vien tik per šių  metų tris ketvirčius akcizais apmokestinamų prekių, išimtų iš nelegalios apyvartos, vertė siekia 29 mln. eurų, o pernai per visus metus – 20 mln. eurų. Akcizo mokesčių per tą patį laikotarpį į biudžetą surinkta 42 mln. eurų daugiau nei planuota.

Didžiausią dalį nelegalioje apyvartoje sudaro tabako gaminiai. Šiemet pavyko pasiekti lūžį – remiantis tyrimų bendrovės Nielsen atliekamais „tuščių pakelių“ tyrimais, šalyje neapmokestintų tabako gaminių mastas nuo 2012 metais buvusių 35,4 proc. susitraukė iki 20,1 proc. 2015 metų III ketvirtyje. Pritaikius efektyvesnės kontrolės priemones, per šių metų tris ketvirčius vidaus rinkoje realizuota benzino 1 proc., o dyzelino 13,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014 metais.

Pagrindinės pagerėjusio mokesčio surinkimo priežastys pirmiausia susijusios su mokesčių administravimu. Sustiprinusi tarnybų bendradarbiavimą, Vyriausybė ir toliau kelia tikslą pažaboti valstybės turto grobstytojus. Pavasarį Vyriausybė  pritarė Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) kūrimui ir diegimui Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Pagrindiniai šios sistemos tikslai – kova su „šešėliu“, taip pat  siekiama  padidinti  mokesčių  administravimo efektyvumą  ir sumažinti   administracinę naštą mokesčių mokėtojams, paskatinti žmones  sąžiningai mokėti    mokesčius.  Todėl  bus  plėtojamos elektroninės paslaugos, diegiamos  išmaniosios  rizikos analizės ir kontrolės priemonės.  Iki 2016 metų rudens   numatoma įdiegti 3 pagrindinius  i.MAS posistemius. Iš viso i.MAS projekto metu numatyta sukurti 7 posistemius, kurie  garantuos mokesčių  administravimo  sistemos skaidrumą ir padės „šešėlį“ ištraukti į dienos šviesą. Tad labai tikėtina, kad valstybė ir ateityje dar efektyviau susirinks teisėtai priklausančius mokesčius.

Valstybinei mokesčių inspekcijai ėmus akyliau stebėti kai kurias įmones, akivaizdžiai pagerėjo šių įmonių įplaukos, kurios siekia 25-30 proc. Vyriausybės pastangos mažinti šešėlį, ne tik garantuoja papildomas pajamas į biudžetą, bet ir skaidrina konkurenciją.

Didėja visų mokesčių surinkimas – ypač gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei akcizų. Tai rodo, kad pinigų pavyksta ištraukti iš šešėlio, didėja atlyginimai. Gausiau surenkamas GPM rodo ne tik didėjančius atlyginimus, bet ir geresnį žmonių įdarbinimą.

Dėl besikeičiančios ekonomikos struktūros, augant darbo užmokesčiui, akivaizdžiai išaugo ir investuotojų pasitikėjimas mūsų valstybe. Per pirmąjį šių metų pusmetį investicijų pritraukta daugiau nei per visus 2014 metus.

Sąžiningai mokėti mokesčius vis dar mokomasi. Sovietinės sistemos palikimą – vogti iš valstybės – normalu – ne taip lengva išguiti. Tik po nepriklausomybės atkūrimo buvo pradėta kurti moderni mokesčių sistema, kuri, deja, nebuvo stabili, nuolat kito. Žingsnelis po žingsnelio valstybės gerovės siekiame ne tik baudomis ir draudimais. Per daugiau kaip dvidešimtmetį sustiprėjus pačiai valstybei, stengiamės keisti ir mąstymą, ir mokesčių mokėjimo kultūrą.

Kovojant su  „šešėlinės“ ekonomikos reiškiniais  itin svarbi  ir visuomenės pagalba, jos nepakantumas „šešėliui“. Gyventojų apklausos atskleidžia, kad apie 60 procentų piliečių vis dar  toleruoja kontrabandinių rūkalų pirkimą, laikydami tai menku nusižengimu. Ir vis dėl to galima pasidžiaugti, jog žmonių nepakantumas šiems reiškiniams didėja. Nuo 2013 metų pavasario, kai pradėjo veikti iniciatyva „Lietuva be šešėlio“, visuomenės pagalba išaiškintos 555 nelegalios prekybos vietos.

Biudžeto ir finansų komiteto narys, socialdemokratas Andrius Palionis

Komentarai

komentarai