Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) neseniai priimtas naujasis Europos ir pasaulio čempionatų rengimo modelis susilaukė daug diskusijų.
Teigiami pokyčių aspektai
1. Pagal naująją FIBA tarptautinių turnyrų rengimo programą, kuri įsigalios nuo 2017 metų, vieną vasarą krepšinio sirgaliai ir rinktinės praleis be didžiųjų turnyrų. Tai bus 2018 m. vasara. Po 2017 m. kontinentinių čempionatų (Europos, Amerikos, Azijos, Okeanijos, Afrikos) pasaulio taurės varžybos bus surengtos 2019 m. Tuomet 2020 m. vyks olimpinės žaidynės, o 2021 m. – vėl kontinentiniai čempionatai. Toks bus naujasis ketverių metų ciklas ateityje. Tai reiškia, kad Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) ir Eurolygos krepšininkai turės vieną vasarą poilsio tam, kad pernelyg neapkrautų savo kūnų rinktinės rungtynėmis (nors birželio ir rugsėjo mėnesiais vyks atrankos į pasaulio čempionatą).
2. Po daugelio metų pertraukos nacionalinės rinktinės turės galimybę žaisti namų arenose. Naujasis atrankos varžybų modelis užtikrins galimybę sirgaliams stebėti ne tik draugiškas rinktinės rungtynes, tačiau ir oficialias. Tai reiškia, kad krepšinio aistruolių susidomėjimas savo šalių rinktinėmis turėtų išaugti.
3. Atrankos varžybos skirtingais metų periodais leis pajėgių rinktinių treneriams išmėginti kur kas platesnį žaidėjų arsenalą. Turėtų išaugti krepšininkų, kurie žais tarptautiniuose turnyruose skaičius. Jauni žaidėjai ir tie, kurie paprastai negauna galimybės varžytis Europos čempionatuose, gaus unikalią galimybę įgyti patirties aukščiausio lygio varžybose.
4. Ryškiausios žvaigždės turėtų retai rungtyniauti atrankos varžybose, tačiau aukščiausio lygio Eurolygos krepšininkų pasirodymas šalyse, kur krepšinis nėra toks populiarus, turėtų kur kas labiau sudominti vietinius aistruolius šiuo žaidimu.
Neigiami pokyčių aspektai
1. Atrankos varžybų modelis, pagal kurį rinktinės žais keturiais skirtingais metų periodais (vasarį, birželį, rugsėjį ir lapkritį) reikš, kad NBA rungtyniaujantys krepšininkai beveik neturės jokių galimybių padėti savo šalių rinktinėms. Tuo pačiu lapkričio ir vasario mėnesiais prisijungti prie nacionalinių komandų bus sunku ir Eurolygos žaidėjams.
2. Didžiausia problema, kuri glaudžiai susijusi su pirmuoju punktu, yra ta, kad Eurolyga turės įgyvendinti radikalius tvarkaraščio pokyčius. 10 rungtynių grupės etapo varžybos, 14 rungtynių „Top 16“ etapas ir ketvirtfinaliai iki trijų pergalių yra sėkmingas modelis, tačiau jis turės pasikeisti, jeigu Eurolyga pralaimės kovą FIBA.
3. Nors FIBA atstovai kalba apie patogų tvarkaraštį, realybė yra tokia, kad krepšininkai sezono metu bus gerokai labiau apkrauti, jei jie turės du kartus palikti savo komandas, kad prisijungtų prie atrankos varžybose kovosiančių rinktinių. Akivaizdu, kad naujoji sistema ne sumažina krūvį žaidėjams, o kaip tik jį padidina.
4. Tikrasis rinktinių pajėgumas atrankos varžybose neatsispindės. Yra nemažai nacionalinių komandų, kurioms gyvybiškai reikalingi Eurolygos ir NBA žaidėjai, nes jos neturi prabangos remtis dideliu atitinkamo lygio vietinių krepšininkų skaičiumi. Tai reiškia, kad pavyzdžiui, Lenkijos ir Vokietijos rinktinės gerokai susilpnės, jei negalės remtis Marcinu Gortatu, Dennisu Schroderiu ir Tiboru Pleissu. Jei tokios šalys kaip Vokietija neįveiks atrankos etapo, tai reikš, kad NBA krepšininkai neturės galimybių atstovauti savo šalių rinktinėms.
5. Iki šiol rinktinė, kuriai nesusiklostė pasirodymas Europos čempionate bei atrankos varžybose į olimpiadą arba į pasaulio čempionatą, turėdavo galimybę kovoti dėl vietos jau kitame dideliame turnyre per Senojo žemyno pirmenybes. Tuo tarpu pagal naująją sistema komanda, kuri nepatenka į 2019 m. pasaulio taurės varžybas, automatiškai neteks galimybės kovoti dėl vietos 2020 m. olimpiadoje. Žvelgiant realistiškai, vietoje to, kad padidinusi skaičių rinktinių, kurios galėtų tikėtis vietos po saule, FIBA naujaisiais pakitimais netiesiogiai išskirs pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse besivaržysiančias rinktines, kurios sudarys planetos krepšinio elitą.
fiba.com
