Meninė drožyba vykdo projektą „Visi gali pozityviai gyventi“, finansuojamą Europos struktūrinių fondų. Projekto tikslas – ugdyti ir palaikyti socialinius įgūdžius asmenims, esantiems socialinėje atskirtyje dėl skurdo ar negalios bei sumažinti šių asmenų socialinę atskirtį per mokymus, tarpusavio bendravimą bei kultūrinę veiklą, pasitelkiant drožybos meistrų praktines pamokas.
Projekto dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių ir pažintį su medžio apdirbimu. Pirmoji grupė, kurioje buvo neįgalieji, veiklą pradėjo nuo pažinties su paprasčiausiais įrankiais, mokėsi juos naudoti gamindami inkilėlius paukščiams, gamindami medinius paukštelius.
Vėliau teko gaminti nedideles koplytėles. Jų gamybai teko bandyti jas nupiešti, vėliau perkelti ant medžio, o jau meistras išpjaudavo taip kaip nupiešta. Kūrybinis darbas pavyko puikiai, koplytėlės buvo pagamintos visos skirtingos, tai parodė kiekvieno kūrybingumą. Kaip ir visiems teko pabandyti pasigaminti indelį naudojant paprastą tautodailininko kaltą ir plaktuką.
Pirmieji bandymai buvo nedrąsūs, tačiau su savanorių ir meistrų pagalba atliekami darbai tobulėjo, o noras padaryti gražiau padėjo tobulinti gaminius. Pirmos grupės dalyviai prisidėjo prie drožybos aplinkos gražinimo, skulptūrų rato kūrimo užbaigimo. Kiekviena diena praleista Meninėje drožyboje suteikė naujos patirties tiek dalyviams, tiek su jais dirbusiems mokytojams, bei savanoriams.
Antroji grupė savo veiklas tobulino skulptūroje, kai kuriems tai buvo nauja patirtis, o kai 
kuriems proga tobulėti. Skulptūra taip pat prasideda nuo idėjos nupieštos popieriaus lape, vėliau tai perpiešiama ant medžio ir kalto pagalba pradeda gimti naujas kūrinys. Kad jis būtų užbaigtas visada reikalinga kantrybė, kurios ne visada užtenka. Visada būtinas mokytojų padrąsinimas, pagalba ir patarimai. Drožybos mokytojai, o ir kiti darbuotojai visada patarė ir padeda iki galo įgyvendinti idėjas.
Antros grupės dalyviams teko padirbėti prie medinio lajų tako vedančio link Nemuno.
Šis takas visada vedė link Nemuno, tačiau ne visada buvo galimybė juo pasinaudoti, tai priklausė nuo metų laikų. Pakėlus taką aukščiau suteikiama galimybė pasigrožėti Nemuno pakrante visiems 
norintiems.
Takas papuoštas pagamintomis projekto dalyvių skulptūromis, aprašymais apie čia augančius medžius. Tai tik apie septyniasdešimt metrų pažintinis gamtos takas. Juo galės naudotis visi atvykę į drožybą, o gal su laiku bus galimybė jį pratęsti, sutvarkant Nemuno pakrantę.
Abi grupės nors dirbo skirtingus darbus, dėl pandemijos apribojimų turėjo mažai galimybių bendrauti, tačiau bendri pietūs vieną vasaros dieną padėjo susibičiuliauti ir pažinti vienas kitą. Pietų metu buvo gaminami lietuviški šaltibarčiai, čia pat Meninėje drožyboje lupamos ir ant laužo verdamos bulvės. Bendrystė visada padeda tapti reikalingu ne tik šeimos nariams, bet pasijausti visuomenės dalimi, susirasti naujų draugų.
Projekto vadovė Ramutė Milušauskienė
