Spalio 23 dieną, „Žiburio“ gimnazijoje vyko pirmokų krikštynos! Skamba labai šventai, tačiau GMS sulaužė stereotipus ir surengė tokį jauniausių gimnazistų krikštą, kurį šie, neabejotinai, prisimins visą savo gyvenimą.
Susirinkę pirmokai nė nenumanė, kas jų laukia ir kad krikšto ceremonija tokia rimta. Krikštynų metu pirmokai buvo testuojami ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Kiekvienas turėjo iškęsti senbuvių piktus žvilgsnius, vandens purslus, maisto produktų kvapus bei įvairias purvo procedūras. Nepaisant viso to, jauniausi gimnazistai jautėsi laimingi – juk nuo šiol jie tikri žiburiečiai.
Kalbiname pačius krikštytojus GMS narius – GMS prezidentą Domantą Milaševičių ir Basakoję.
Ar buvo sunku ruoštis krikštynoms? Kiek laiko ir pastangų įdėjai joms ruošiantis?
Domantas. Ruošiantis krikštynoms sunkiausia sugalvoti temą: kad būtų ir įdomu, ir pavyktų pagąsdinti. Norint pasiekti gerą rezultatą, reikia daug darbo. Stengėmės, kad viskas praeitų sklandžiai, viskas pavyktų ir būtų įdomu. Kūrėm filmuką, nemažai laiko praleidom ir po pamokų, ir kai gauni rezultatą, viskas atsiperka. GMS patenkintas krikštynomis.
Basakojė. Ruoštis – nesunku, kai yra puiki komanda, turinti idėjų ir minčių, viskas gana lengva ir greita. Sunkus pats procesas, nes planuodamas neįsivaizduoji, kaip viskas pavyks, ar pirmokus nustebinsi. Aišku, sunkiausia dalis yra tvarkymasis po krikštynų, tačiau kai matai besišypsančius pirmokus po visos gana pragariškos šventės, – tai labai daug atperka.
Ar krikštynų išbandymai kiekvienais metais lieka tokie patys?
Basakojė. Jau antrus metus dalyvauju krikštynose kaip krikštytoja. Iš tikrųjų kiekvienais metais darome vis kažką naujo. Žinoma, atsiranda naujų apribojimų, tačiau stengiamės išlaikyti tą pačią tradiciją. Domantas. Tradicijos yra tradicijos, bet iš tikrųjų kiekvienais metais pirmokai krikštijami vis švelniau, atsiranda daugiau apribojimų. Bet krikštynos vis tiek išlieka vienas smagiausių metų renginių.
Prisiminus savo krikštynas, nekyla noras pagailėti pirmokų ir sušvelninti išbandymus?
Basakojė. Prisimenu savo krikštynas ir pasidaro linksma. Pamenu, kokia išsigandusi buvau, kai vyko lauko mankšta, kai nuvedė į pirmą kabinetą. Buvau be galo įsitempusi ir išsigandusi. Tačiau pasibaigus šventei, prisiminėm, kad viskas buvo nerimta, kad viskas buvo juokais. Ir tada pasidaro linksma, ir didžiuojiesi savimi, kad perėjai tą sunkų, tačiau smagų etapą. Pasidaro gera, kad buvai tradicijos dalimi. Todėl krikštynose tikrai nesinori palengvinti pirmokams likimo – norisi, kad jie patirtų tą patį smagumą.
Domantas. Manau, kad dabar jos jau nemažai sušvelnintos. Pastebėjau, kad mokiniai po krikštynų nori dalyvauti kitais metais ir „atsikeršyti“ pirmokams.
Ar buvo sunku išsilaikyti tokiems rimtiems bei piktiems prieš išsigandusius pirmokus?
Basakojė. Tiesą pasakius, gana sudėtinga įsijausti į krikštytojo vaidmenį. Turi susikaupti norėdamas atrodyti rimtas ir piktas. Sunku išlaikyti tokią nuotaiką, kai matai, kokie išsigandę stovi pirmokai. Aišku, kartais, kai pasakai kokią nors nesąmonę ar pradedi juoktis iš kito krikštytojo, nes nesi matęs jo tokio pikto ir keisto, – tuomet tenka suktis iš padėties. Pati šiais metais sukeičiau sakinyje žodžius ir vos susilaikiau nesusijuokus.
O dabar, kai pirmokai jau pakrikštyti ir tapo tikrų tikriausiais žiburiečiais, ar nori jiems kažko palinkėti, o galbūt patarti, kaip krikštyti būsimus pirmokus?
Domantas. Pirmokams linkiu būti aktyviems, kūrybingiems, kuo daugiau įsitraukti į gimnazijos veiklą ir šviesti taip, kaip turi šviesti žiburiečiai.
Basakojė. Pirmiausiai palinkėsiu išmokti „Žiburio“ himną – tai ne būtinybė, tai pareiga! Ir džiaugtis kiekviena akimirka gimnazijoje, nes tai pats geriausias laikas kiekvieno gyvenime su geriausiais žmonėmis!
Pirmokų nuomonė apie krikštynas
Kalbiname pakrikštytus pirmokus Pauliną Makselytę, Queen, Luką Deltuvą, Korneliją Bilskytę, Godą Lukoševičiūtę: ar patiko krikštynos?
Paulina. Labai patiko! Labai įbaugino filmukas, kuris, kai dabar pasižiūriu, atrodo labai linksmas. Pati atmosfera, tas „krikštatėvių“ grimas atrodė labai baisiai. Na, bet prisiminus dabar tą vaizdą, kai po kiekvieno kambario atrišdavo akis ir tu pamatydavai, kur buvai, ką su tavim darė, kelia juoką.
Queen. Na, iš dalies tikrai patiko. Kuo? Kad pirmą kartą jose dalyvavau ir iš tikrųjų buvo šaunios užduotys!
Lukas. Patiko vien dėl to, kad nežinojau, kas mūsų laukia ir ant ko klūpim.
Kornelija. Patiko. Nors pavargau, džiaugiuosi, kad dalyvavau. Buvo smagu ir tikėjausi, kad bus truputį baisiau.
Goda. Krikštynos labai patiko. Įdomūs visi išbandymai, kurie pareikalavo nemažai baimės, bet ištvėrėm.
Kas labiausiai gąsdino krikšto metu?
Paulina. Kai užrišdavo akis ir vesdavo kažkur, kur nežinia kas tavęs laukia.
Queen ir Lukas. Kad gali tekt kažką šlykštaus valgyt.
Kornelija. Mokiniai, kurie viską buvo parengę. Gąsdino jų riksmai ir vadovavimas, nežinojau, nei kada galiu judėti ar kalbėti.
Goda. Tikriausiai tai, kad beveik visur užrišdavo akis, nes tada nežinodavau, ko tikėtis.
Ar norėtum padėkoti, o gal tiesiog kažką pasakyti savo krikštytojams?
Queen. Labai dėkoju, kad dabar esu tikra žiburietė!
Lukas. Norėčiau jiems pasakyti, kad jie kažkada už viską atsiims (juokiasi).
Kornelija. Ačiū už smagiai praleistą laiką. Jūsų dėka, krikštytojai, krikštynas įsiminsiu tikrai visam laikui…
Goda. Taip, labai ačiū už puikias ir įsimintinas krikštynas, už tuos žiaurius išbandymus. Visi puikiai atlikote savo vaidmenis ir tikrai mus įbauginote. Neįsivaizduoju, kaip patys nesijuokėt, kai mes vos vos sulaikėme juoką. Ir ačiū už makaronus batuose!
Eglė Zujūtė
