Maironio gyvenimo takais

0
1534

1Gegužės 19 dieną meninės kūrybos studijos ir 8 klasės mokiniai integruotą dailės ir literatūros pamoką turėjo netradicinėje erdvėje. Vykdydami projektą „Pavasaris Pasandravy“, keliavome poeto klasiko Jono Mačiulio-Maironio gyvenimo takais.

Pirmiausia Balbieriškio pagrindinės mokyklos moksleiviai vyko į Maironio tėviškę ir gimtinę Bernotų ir Pasandravio kaimuose. Čia jau mūsų laukė ekskursijų vadovė Rita Raškauskienė, kuri iš pradžių supažindino su poeto tėviške, o paskui ąžuolų alėja, paįvairinta tautodailininkų medžio skulptūromis, nuvedė į gimtinę.

Tėviškėje, kurios vienintelės per I-ąjį pasaulinį karą neįveikė ugnis, išlikusi ledainė. Į ją žiemą iš upelio prinešdavo ledų, užpildavo pjuvenomis, ir taip ledai išsilaikydavo visą vasarą. Tai buvo didelis „šaldytuvas“, kuriame laikė maisto produktus. Netoli ledainės auga 150 metų pušis, prie kurios poetas sukūrė ne vieną posmą. Jis mylėjo medžius, mėgo pats auginti gėles. Iš sodo, užėmusio vieną hektarą, iš tų laikų likę kelios obelys. Sode – nedidelis prūdelis, kurį kastuvais iškasė Maironio tėvas su samdiniais. Eidami pro ūkinį pastatą, sužinojome, kad būsimasis poetas ganė žąsis, o paskui jas varydavo į turgų Kaunan. Kad žąsims būtų lengviau eiti, jų kojas patepdavo smala… Tėviškėje gyvenamojo namo išlikę tik pamatai. Ten esantį namą pastatė Maironio sesuo Kotryna su savo vyru. Dabar namas perstatytas (yra išlikę autentiškų rąstų) ir jame įkurtas muziejus. Tad į šiuos namus Maironis atvykdavo kaip svečias, čia švęsdavo šventes. Kadangi labai mėgo drožinėti, iš burokų išdroždavo žvakeles ir valgant jas uždegdavo. Muziejuje yra poeto išdrožta rašalinė. Maironis seserį Kotryną laikė gerąja namų dvasia. Gyvendamas Kaune, priėmė gyventi ir leido į mokslus jos  vaikus. Kotrynos dukrai, gyvenančiai JAV, yra 100 metų. Prieš 18 metų ji buvo atvykusi į savo gimtinę.

Iš tėviškės 156 ąžuolų alėja, tilteliais per Luknės ir Sandravos upelius, pro poeto pamėgtą šaltinėlį beveik kilometrą ėjome Pasandravio link, kur gimė Maironis. Čia jo tėvai, palikę Bernotuose šeimininkauti giminaitę, atsikraustė su visu inventoriumi ir laikinai gyveno 3-4 metus. Dvarelį už skolas perleido Astrauskai, seni šio dvaro paveldėtojai. Viename namo gale gyveno Mačiuliai, kitame – Astrauskai. Gražioje Pasandravio sodyboje išlikę gyvenamojo namo pamatai, svirtinis akmeninis (manoma, plačiausias Lietuvoje) šulinys ir pakinktinė. Prie buvusio namo pamatų yra paminklinis akmuo, kurio pastatymu pasirūpino poetas Justinas Marcinkevičius. Apsupti ypatingos aplinkos, mokiniai kūrė gamtos fragmentų eskizus.

Iš Pasandravio mūsų kelionė tęsėsi į Šiluvą ir Tytuvėnus. Šias vietas poetas mėgo. Šiluvos Šv. Mergelės Marijos gimimo bazilikos nuotrauka kabojo Maironio miegamajame Kaune. Tytuvėnuose, garsiuose vienuolynu ir jo ansambliu, poetas vasarodavo pas Remeikas. Į Tytuvėnus geležinkeliu buvo ir paskutinė jo kelionė, po kurios sunkiai susirgo. Maironį Tytuvėnuose primena bažnyčios skverelyje pastatytas paminklas.

Aptarę minėtų vietų baroko stiliaus architektūrą, važiavome į Kauną, kur Maironis praleido kelis dešimtmečius, kur atgulė amžinojo poilsio. Pabuvome prie buvusių poeto namų (dabartinis Maironio literatūros muziejus), prie kunigų seminarijos, kurioje dirbo, prie jam skirto paminklo, prie Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, kurios kriptoje palaidotas. Dar daug kalbėsime apie Poetą, kuriam Tėvynė buvo „naktis ir dangus“, kurio nerami dvasia visą gyvenimą ieškojo gėrio, grožio ir visa tai sugebėjo perteikti ateities kartoms.

Maironis mėgo pavasarį, tad ir mes paskutinį pavasario mėnesį keliavome poeto takais. Už suteiktą galimybę išvykti dėkojame mokyklos administracijai, už supratingumą ir saugią kelionę – vairuotojui Jonui Laukaičiui.

Mokytojos Janina Grigutienė, Ona Žvirblienė

Komentarai

komentarai