Antanas Petrauskas (1881-1944) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas.
Gimė Lapupio kaime, Prienų rajone. Studijavo Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose, buvo laikraščio „Šaltinis“ redaktoriumi. Nuo 1911 m. – Varšuvos apygardos karo kapelionas. Karo sumaištis ir neramumai paskatino grįžti į Senius. Globojo lietuviškas mokyklas, prieglaudas. Rūpinosi Seinų „Žiburio“ gimnazijos steigimu, mokytojavo. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje.
Po Pirmojo pasaulinio marijonų vienuolis, kunigas A. Petrauskas buvo paskirtas pirmuoju Barzdų (Šakių r.) parapijos klebonu. 1920 m. naujai įsteigtos parapijos pirmas klebonas išplėtė koplyčią, pastatė klebonija, ūkinius pastatus, atidarė mergaičių namų ūkio ruošos mokyklą, parapijos namus, pradžios mokykloje mokė tikybos.
Buvo gabus literatas ir vertėjas, išspausdino apsakymų. Lankėsi Šiaurės Amerikoje. Bendradarbiavo spaudoje, garsėjo kaip JAV lietuvių misionierius, aplankė lietuvių kolonijas.
Parašė knygas: „Vargdienė“ (1907 m.), „Po kryžium, Su Diev!“ (1907 m.), „Laisvės metu“ (1908 m.), „Miesto grožybės“ (1908 m.), „Melskies ir dirbk! Be degtinės“ (1909 m.), „Neužmiršk manęs, vaikeli“ (1909 m.), „Pasitaikomieji pamokslai“ (su kitais, 1915 m), „Žmogus ir jo mirtis“ (1930 m, 1931 m.), „Praeities pabiros: atsiminimai iš pergyventų laikų 1905-1914“ (1934 m.), „Karo liepsnose ir ginklų žvangesyje“ (1938 m.), „Šv. Onos Novena“ (1940 m.).
Prienų krašto muziejaus informacija
