Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje per visą tyrimų laikotarpį užregistruota 203 paukščių rūšys iš jų 53 saugomos. Šį rudenį migracijos metu pirmą kartą Prienuose (Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje) teko pamatyti Mažąjį baublį. Tai itin retas paukštis Lietuvoje, regioninio parko teritorijoje niekada nėra buvęs. Ornitologų žiniomis yra tik vieną kartą migracijos metu stebėtas Didysis baublys.
O šį mažąjį baublį teko surasti savo kieme. Kaip jis ten atsidūrė didelė mįslė gamtininkams. Aplinkui arti nėra nei vandens telkinių, nei pelkių. Paukštis išsigandęs blaškėsi po sodą ieškodamas kur pasislėpti ir niekaip negalėdamas pakilti. Pamažu nurimo ir laukė, kad jį kas nors paims.
Teko vykdyti paukščio gelbėjimo operaciją. Pradžioje reikėjo išsiaiškinti kokios rūšies jis yra ir ką su juo daryti. Tai ką pamatėme priminė mažo ūgio gervę. O kol aiškinomės šio paukščio rūšį jis ne kartą parodė savo snapo aštrumą. Paukščiui teko pabūti fotomodeliu, kad galėtume jo nuotrauką nusiųsti ornitologams, nes apibūdinus jo išvaizdą telefonu Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos ekologui Žydrūnui Preikšai sulaukta atsakymo: „negali būti“. Nes pagal apibūdinimą tiesiog nepatikėjo, vien dėl to, kad šių paukščių čia niekada nebuvo matyta. Bet taisyklės visuomet sulaužomos pasiklydęs ir pavargęs mažasis baublys į parko istoriją įrašė dar viena įdomų puslapį.
Kokiu būdu jis atsirado Prienuose mįslė net ir gamtininkams. Šį paukštį matęs retas ornitologas, o nufotografuoti iš viso retai kam pavyksta. Šios istorijos liudininkams tai tapo išskirtine galimybę ne tik pamatyti, nufotografuoti, palaikyti, bet ir snapo aštrumą pajausti.
Mažieji baubliai – garninių (Ardeidae) šeimos paukščių gentis. Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą. Nuo didžiojo baublio skiriasi mažesniu ūgiu ir spalva. Tai sutemų ir naktinis paukštis. Ištikus pavojui slepiasi žolių tankmėje vertikaliai išsitiesdamas, todėl lengvai užsimaskuoja ir primena sausą stuobrį. Vikriai laipioja šakomis ir po nendres. Skrenda lengvai, bet pabaidytas greit tupia į tankumynus. Minta smulkiomis žuvimis, įvairiais vandens vabzdžiais. Aptinkama gegužės-spalio mėnesiais.
Aptiktas Šilutės, Kauno, Vilkaviškio, Švenčionių, Vilniaus ir kituose rajonuose. Nuolat pastebimas tik Baltosios Vokės šlapžemių komplekse, nes mėgsta nedidelius, seklius, gausiai apaugusius vandens telkinius – kūdras, žuvininkystės tvenkinius, ežerus, durpynus. Lietuvoje peri iki 50 porų.
Mažasis baublys buvo nuvežtas į Kauno gyvūnų globos draugiją, veterinarui apžiūrėjus buvo nustatytas tik nusilpimas. Visą savaitę sočiai maitintas paukštelis paleistas į laisvę.
Prienų rajone Šilavoto tvenkiniuose kartais galima išgirsti Didįjį baublį, tačiau pamatyti dar niekam neteko. Jis taip pat įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
Suradus paukštį kieme, ar gatvėje visada galima kreiptis į Lietuvos gyvūnų globos draugiją, su jų pagalba bus išgelbėta jo gyvybė, bet niekada neimkite ir namo neneškite paukščio surasto gamtoje. Jis pats suras savo namus.
Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos informacija
