Rugpjūčio 3–8 dienomis Užuguostyje jau vienuoliktą kartą vyko vaikų ir jaunimo stovykla „Vasara Užuguostyje“. Per daugiau nei dešimtmetį ji tapo ne tik vasaros pramoga vaikams, bet ir gražia šio krašto tradicija, suburiančia skirtingas kartas, į Užuguostį sugrąžinančia kraštiečius ir kuriančia vaikų ryšį su vieta, iš kurios kilę jų tėvai ar seneliai.
Šios stovyklos istorija jau skaičiuoja daugiau nei dešimtmetį. Pernai buvo paminėtas jos dešimtmetis, o per tuos metus užaugo ir pirmoji stovyklos dalyvių karta. Tai, kas kažkada prasidėjo kaip iniciatyva vaikams suburti, šiandien jau tapo tradicija, kurią kuria ne vien organizatoriai Užuguosčio kaimo jaunimo iniciatyvų klubas, bet visa bendruomenė – savanoriai, tėvai, vietos gyventojai ir žmonės, kuriems Užuguostis išlieka svarbi vieta, kad ir kur jie šiandien gyventų.
Ši stovykla yra nekomercinė kraštiečių iniciatyva, kuriama savanoriškais pagrindais – organizatoriai ir prie stovyklos prisidedantys žmonės savo laiką, žinias ir energiją skiria tam, kad ši tradicija galėtų tęstis. Jau vienuolika metų ypatingais stovyklos namais tampa nebeveikiančios Užuguosčio mokyklos kiemas ir patalpos. Nors mokyklos pastatas šiandien tebeieško naujo šeimininko, kiekvieną vasarą bent savaitei jis vėl prisipildo vaikų balsų, juoko, kūrybos ir gyvenimo.
Plati saviraiška ir prasmė
Programoje vaikai gali rinktis iš trijų skirtingų krypčių – karybos, kūrybos bei žurnalistikos.
Toks programos modelis leidžia kiekvienam atrasti tai, kas artimiausia: vieniems 
išbandyti save komandiniuose ir praktiniuose iššūkiuose, kitiems – kurti, vaidinti ir drąsiau reikšti save, tretiems – mokytis pastebėti, klausti, kalbinti ir pasakoti savo krašto istorijas.
Tačiau „Vasara Užuguostyje“ nuo pat pradžių buvo daugiau nei užsiėmimų programa. Tai savaitė, per kurią vaikai gyvena kartu, mokosi bendrystės, savarankiškumo, atsakomybės ir kartu kitaip pamato patį Užuguostį.
Prieš kiekvieną stovyklą vyksta ne tik programos rengimas. Reikia sutvarkyti buvusios Užuguosčio mokyklos teritoriją, pasirūpinti erdvėmis, buitimi ir daugybe smulkių dalykų. Prie šių darbų jungiasi žmonės, kuriems svarbu, kad vasarą Užuguostyje vėl skambėtų vaikų balsai.
Ir turbūt tai yra viena svarbiausių „Vasaros Užuguostyje“ prasmių. Vaikui kaimas ar miestelis tampa savu ne todėl, kad apie jį papasakojama. Jis tampa savu tada, kai čia atsiranda prisiminimų – draugų, nuotykių, laužo vakarų, išbandymų, juoko ir istorijų, kurias norisi parsivežti namo.
Pilietiškumas – tema, jungianti visą stovyklą
Viena iš temų, kasmet jungiančių skirtingas „Vasaros Užuguostyje“ veiklas ir grupes, yra 
pilietiškumas – supratimas, kad būti savo valstybės piliečiu reiškia ne tik žinoti jos istoriją ar simbolius, bet ir jausti atsakomybę už save, šalia esančius žmones ir savo bendruomenę.
Šiemet stovykloje ypatingas dėmesys skirtas pilietinio pasipriešinimo temoms. Su vaikais kalbėta apie tai, kaip visuomenė ir kiekvienas jos narys gali prisidėti prie valstybės atsparumo, kodėl svarbu gebėti veikti neapibrėžtose situacijose, išlikti susitelkus ir pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais.
Teorines žinias papildė praktinis išbandymas – stovykloje surengtos pasitraukimo į artimiausią priedangą Užuguosčio bibliotekoje pratybos, imituojant situaciją, jei stovyklos metu būtų paskelbtas oro pavojus. Vaikai praktiškai išbandė, kaip tokioje situacijoje reikėtų elgtis, kur ir kaip organizuotai judėti bei kodėl svarbu laikytis iš anksto sutartų veiksmų. Pratybas organizavo Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus instruktoriai, kurie stovykloje organizuoja karybos grupės veiklas.
Pilietiškumo tema stovykloje neapsiriboja vien pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms. 
Ji atsiskleidžia ir per kasdienius dalykus – gebėjimą veikti komandoje, prisiimti atsakomybę, padėti kitam, pažinti savo kraštą ir suprasti savo vaidmenį bendruomenėje. Būtent todėl ši tema natūraliai sujungia karybos, kūrybos ir žurnalistikos grupes – skirtingomis veiklomis ugdant tą patį suvokimą, kad stipri valstybė prasideda nuo sąmoningo, atsakingo ir savo aplinkai neabejingo žmogaus.
Stovykla visada sulaukia svečių
Kiekvienais metais „Vasara Užuguostyje“ sulaukia ypatingų svečių, kurių patirtys ir istorijos tampa dar viena galimybe vaikams mokytis, diskutuoti ir įkvėpimo semtis iš realių pavyzdžių.
Šiemet su stovyklos dalyviais susitiko Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus 
direktorius Ričardas Žilaitis, pakvietęs į pokalbį apie pilietiškumą, atsakomybę ir pasirengimą veikti sudėtingose situacijose. Pokalbį prasmingai papildė kartu atvykę licėjaus kadetai, pasidaliję savo tikromis pilietiškumo istorijomis ir asmeninėmis patirtimis. Jauniems žmonėms kalbant su jaunais žmonėmis, pilietiškumas tapo ne teorine sąvoka, o konkrečiais pasirinkimais ir poelgiais kasdieniame gyvenime.
Dar vienas ypatingas stovyklos svečias – Baltijos jūrą iš Švedijos į Lietuvą perplaukęs ištvermės sporto entuziastas Meinardas Valkevičius. 2025-ųjų vasarą jis per maždaug tris savaites įveikė daugiau kaip 350 kilometrų atvirame Baltijos jūros vandenyje. Vaikams Meinardas pasakojo apie pasirengimą šiam iššūkiui, sunkiausias akimirkas, ištvermę ir ryžtą nepasiduoti. Ši istorija turi ir ypatingą ryšį su Užuguosčiu – Meinardą kelionės metu baidarėmis lydėjo Užuguosčio kraštiečiai, stovyklos dalyvių tėvai Darius ir Rita Janušoniai. Tad susitikimas tapo gyvu pasakojimu ne tik apie asmeninį ryžtą, bet ir apie komandą, pasitikėjimą bei bendrystę – vertybes, kurios diegiamos ir stovykloje.
Stovyklos savaitę buvusi Užuguosčio mokykla vėl atveria duris, todėl čia užsuka ir buvę jos mokiniai. Vienas jų – prodiuseris Dalius Kederys, su komanda ketinantis kurti dokumentinį filmą apie Užuguosčio mokyklos fenomeną: kaip jai veikiant čia telkėsi švietėjiškas ir kultūrinis gyvenimas, kodėl šios tradicijos gyvos iki šiol ir kas vis dar traukia žmones sugrįžti į Užuguostį.
Jaunųjų žurnalistų reportažas – nacionalinėse televizijose
Šios pratybos sulaukė ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesio – stovyklos jaunųjų žurnalistų 
paruošti reportažai iš „Vasaros Užuguostyje“ buvo parodyti pagrindinių šalies televizijų žinių laidose, stovyklos iniciatyvą pristatant kaip pavyzdį, kaip pilietiškumo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms įgūdžiai gali būti ugdomi praktiškai jau nuo jauno amžiaus.
Jaunųjų žurnalistų grupė šiemet tapo tikra stovyklos žiniasklaidos komanda. Jos dalyviai ne tik mokėsi pastebėti įdomias istorijas ir užduoti klausimus, bet ir patys kūrė turinį skirtingais šiuolaikinės komunikacijos formatais. Viena svarbiausių jų užduočių buvo speciali stovyklos tinklalaidė, kurioje jaunieji žurnalistai kalbino ypatingus „Vasaros Užuguostyje“ svečius. Ruošdamiesi pokalbiui jie mokėsi ieškoti informacijos, formuluoti klausimus, klausytis pašnekovo ir drąsiai vesti pokalbį.
Visą savaitę grupė taip pat fiksavo stovyklos gyvenimą ir rengė turinį socialiniams tinklams – ieškojo įdomių temų, fotografavo, filmavo, kūrė tekstus ir mokėsi stovyklos įvykius papasakoti taip, kad juos galėtų pajusti ir tie, kurie tuo metu Užuguostyje nebuvo.
Tačiau didžiausiu jaunųjų žurnalistų kūrybiniu projektu tapo specialiai stovyklai sukurtas trumpametražis filmas „Tuščia vieta“. Nuo idėjos ir siužeto iki filmavimo bei galutinio rezultato – filmas gimė pačių stovyklos dalyvių rankose. Jo premjera surengta per jau tradicija tapusį ypatingą stovyklos kino vakarą po žvaigždėtu Užuguosčio dangumi. Savo pačių sukurtą istoriją išvysti didžiajame ekrane kartu su visa stovyklos bendruomene jauniesiems kūrėjams tapo ne tik savaitės darbo rezultatu, bet ir vienu įsimintiniausių stovyklos momentų.
Stovyklos tradicijos – atviros visiems
Nors didžioji „Vasaros Užuguostyje“ programos dalis skirta stovyklos dalyviams, per vienuolika metų susiformavo ir graži atvirų renginių tradicija, kviečianti susitikti visą Užuguosčio bendruomenę, kraštiečius ir svečius. Stovyklos savaitė prasideda iškilmingu atidarymu kaimo aikštėje, pagerbiant Lietuvos valstybės vėliavą – tai simbolinis momentas, kasmet primenantis stovyklos vertybes ir jos ryšį su pilietiškumu, bendruomene bei savo kraštu.
Vienas laukiamiausių savaitės renginių – atviras kino vakaras. Šiemet jo metu žiūrovams buvo parodytas patriotinis režisierės Agnės Zalanskaitės filmas „Bučiuoju, Juozas“. Kino vakaras jau tapo ne tik stovyklos tradicija, bet ir proga vasaros vakarą drauge susiburti stovyklos dalyviams, jų šeimoms, vietos gyventojams ir svečiams.
Savaitės pabaigoje bendruomenė kviečiama į baigiamąją stovyklos dalyvių programą, kurios šeimininkais tampa kūrybos grupės vaikai. Per vieną savaitę jie parengia spektaklį ar miuziklą ir pristato jį žiūrovams – kartu parodydami, kiek daug galima sukurti per vos kelias intensyvias dienas.
Atviros stovyklos programos dalyviai šiemet taip pat turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Lietuvos šaulių sąjungos veikla – sužinoti apie šaulių vaidmenį stiprinant visuomenės pilietiškumą ir atsparumą, jų veiklas bei galimybes prie organizacijos prisijungti.
O paskutinį stovyklos akcentą kasmet uždeda bendras žygis, į kurį leidžiasi visa stovyklos bendruomenė. Šiemet ši tradicija įgijo ir savo vardą – „Užuguosčio kelias“. Tai ne tik kilometrai Užuguosčio apylinkėmis, bet ir simbolinis stovyklos užbaigimas: kelias, kuriuo kartu eina vaikai, vadovai, savanoriai, šeimos ir visi, kurie per savaitę tampa viena bendruomene. Šiemet žygį vedė kraštietis ir mūsų krašto istorijų pasakotojas Fautas Vaičiulis. Galbūt būtent šis žygio vardas „Užuguosčio kelias“ geriausiai nusako ir pačią stovyklą – jos kuriamą kelią į savo krašto pažinimą, bendrystę ir norą į Užuguostį vis sugrįžti.
Stovyklą kuria visa bendruomenė
„Vasara Užuguostyje“ nebūtų įmanoma be žmonių ir organizacijų, kurie tiki šios iniciatyvos prasme ir kasmet padeda jai augti. Nuoširdžiai dėkojame stovyklos finansiniams partneriams – Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijai, Prienų rajono savivaldybei, taip pat privatiems rėmėjams – stovyklos vaikų tėvams. Jų parama leidžia kasmet sukurti vaikams prasmingą, turiningą ir įsimintiną vasaros savaitę, kurioje gimsta naujos patirtys ir draugystės, stiprėja ryšys su savo kraštu, bendruomene ir Lietuva.
Ne mažiau svarbus ir vietos žmonių palaikymas. Už nuolatinę pagalbą, atviras duris, erdves, geranoriškumą ir buvimą šalia dėkojame Stakliškių seniūnijai, Užuguosčio bibliotekai ir Užuguosčio bendruomenei. Per vienuolika metų stovykla tapo bendru kūriniu, prie kurio vieni prisideda finansine parama, kiti – savo darbu, laiku, idėjomis ar tiesiog nuoširdžiu rūpesčiu. Būtent ši bendrystė leidžia „Vasarai Užuguostyje“ kasmet sugrįžti ir kurti vis naujus vaikų prisiminimus šiame krašte.
Jolita Mažeikienė
