Vasarą tupinėti namie ir nepakeliauti po Lietuvą būtų nesusipratimas – „Versmenės“ klubui tai „ne prie veido”.
Šįkart pasukom į Vilniaus kraštą. Pirmiausia aplankėme Jašiūnų dvarą. Jo istorija, kaip ir daugelio dvarų, labai turtinga ir įdomi. Nebuvo lengva atkurti sovietmečiu suniokotą dvarą. Tik 2015 m. po kruopščios restauracijos Jašiūnų dvaras vėl suspindo visa savo grožybe.
Dieveniškių „pusiasalyje” daug įdomių dalykų. Mūsų tikslas buvo aplankyti ant kalvos iškilusią senovinę Norviliškių pilį. Čia pabuvome ilgiau, nes ramiai pietavome už ilgo stalo didžiulėje 
menėje. Ne bet ką valgėme, o senoviškai patiektus (na, beveik) viduramžių valgius. Tikras atradimas buvo Mikniškėse gyvenanti uždara, pamaldi ir labai tvirta stačiatikių bendruomenė. Įsikūrusi 1922 m. atlaikė visokias valdžias, bedievystės laikotarpį, suvarymą į kolchozus. Savo bendruomenę jie vadina šeima, nes kartu dirba, valgo, puošia aplinką gėlėmis, meldžiasi nedidelėje kaimo cerkvėje.
Kelionę užbaigėme Medininkuose, aplankėme plotu didžiausią LDK Medininkų mūrinę pilį, du aukščiausius Lietuvos taškus – Aukštojo ir Juozapinės kalvas, nužudytų pasieniečių memorialą. Visiems linkime gražių vasaros įspūdžių!
Prienų sveikuolių klubo „Versmenė“ informacija
