Skriaudžių buities muziejus

0
2786

Skriaudziai 2 Skriaudžių buities muziejus. Prienų r., Veiverių sen., Skriaudžiai, LT-59277 Prienų r. Muziejus yra 15 km nuo Garliavos Marijampolės kryptimi.

Istorija

Skriaudžių buities muziejus įkurtas 1967 m. ankstyvą pavasarį, kai į Kuprių kultūros namuose surengtą dailininko iš Vilniaus Boleslovo Motuzos dailės darbų parodą aplinkinių kaimų moterys sunešė daugiau kaip 100 savo rankdarbių – pirštinių, lovatiesių, staltiesių, kilimėlių ir kitokių įdomybių. Parodą apžiūrėję dailininkai iš Vilniaus, gerai įvertino darbus ir paskatino Kuprių kultūros namų direktorių Steponą Jarošą prie kultūros namų įkurti etnografinį muziejų. Jis ir laikomas muziejaus įkūrimo iniciatoriumi.

Netrukus buvo surinkta keletas tūkstančių eksponatų. Surinktiems rankdarbiams eksponuoti 1968 m. vasarą Kuprių gyvenvietėje buvo pastatyta suvalkietiška dūminė stuba (tokie gyvenamieji namai šiame krašte stovėjo daugiau kaip prieš 100 metų). Vėliau buvo pastatyta kalvė ir mergaičių klėtelė. Šie pastatai pastatyti buvusio „Dainavos“ kolūkio pirmininko iniciatyva. Per muziejaus kūrimosi laikotarpį daug eksponatų laikinai buvo priglaudę netoli gyvenę kultūros entuziastai Ona ir Zigmas Juozaičiai.

1978 m. ekspozicija šiuose pastatuose ir etnografinė dalis, buvusi Juozaičių sodyboje, buvo sujungta ir pavadinta „Suvalkietiška sodyba – muziejus“. Sujungus du kolūkius ir kolūkio centrui persikėlus į Skriaudžius, 1987 m. pastatai buvo pervežti į Skriaudžius ir prigludo prie Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrėjo Prano Puskunigio sodybos. Prie trijų pastatų buvo pastatyta dar viena klėtis, atvežta iš Janaukos kaimo. 1989 m. muziejus atgimė iš naujo ir atvėrė lankytojams duris.

1991 m.Skriaudziai 1 iki tol buvęs visuomeninis muziejus buvo perimtas savivaldybės žinion ir pavadintas Skriaudžių buities muziejumi.

Muziejaus rinkinys. Muziejaus rinkinį sudaro XVIII a., XIX a., XX a. lietuvių, daugiausia Suvalkijos regiono namų buities daiktai, patalynė, audiniai, kalvystės, virtuvės, ūkio reikmenys, taip pat daugiau kaip įvairaus dydžio ir paskirties 200 pavadinimų kalendoriai iš 58 pasaulio šalių.

Buities ekspozicija. Ši ekspozicija išdėstyta keturiuose pastatuose, kurie priklauso vienam ansambliui. Jis aptvertas medine tvora.

Mergaičių klėtelė. Tai XIX a. pastatas, kuriame stovi XVII – XVIII a. kraičkubilis, vėlesnio laikotarpio kraičio skrynios ir kupariukas, parsivežtas iš Amerikos (1910 m.) su audiniais. Lova mergaičių klėtelėje paklota namų darbo audiniais.

Kalvė. Tai XX a. pastatas. Jame eksponuojamas vienas iš unikaliausių eksponatų – 200 metų senumo medinis arklas, įvairūs kalvystės, gręžimo įrankiai, 70 metų senumo kojinės medžio tekinimo staklės, kuriomis iki šių dienų dirbo Juozas Bakys, gyvenęs Kazlų Rūdos miškuose, kur niekada nebuvo elektros.

Klėtis. Pastatyta 1921 metaiSkriaudziai 3s. Pastato išorė nukabinta senų, jau sunykusių kapų kryžiais ir tvorelėmis. Viduje eksponuojami įvairūs rankdarbiai, seni baldai, 1799 metais pagaminta virtuvinė spinta, linų apdirbimo, derliaus valymo įrankiai. Įdomi skalbinių gręžimo mašina, pagaminta 1896 metais Amerikoje ir 1910 metais Jono Kuro parsivežta į Skriaudžius. Unikalūs ir kiti eksponatai: medinis skobtas kubilas, naudotas žąsiukams perinti su išpjaustyta data – 1840 m., iš lazdelių padaryta dviejų aukštų dėžė sūriams džiovinti, pagaminta 1869 m. Klėtyje yra veikiantis detektorinis radijo imtuvas, kurio klausėsi 2002 m. muziejuje apsilankęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma.

Dūminė. Tai XVIII a. gyvenamasis namas. Pirkioje eksponuojami namų apyvokos reikmenys, verpimo ir audimo staklės. Seniausias muziejaus eksponatas yra virtuvinė spinta, ant kurios išpjaustyta: 1799 marca dnia 8. Galima spėti, kad ir tais laikais kovo 8-oji buvo kažkuo ypatinga. Čia eksponuojama buvusio skriaudiečio, vėliau ilgamečio Kauno medicinos universiteto docento daktaro Leono Džekčioriaus padovanota trispalvė, kurią jis, kaip jaunas ūkininkas, gavo 1938 metais ir išsaugojo per visą sovietinę okupaciją. Tik ji buvo išardyta , o visos dalys buvo laikomos atskirai – Kaune, Mauručiuose ir Skriaudžiuose. Įdomiausias tremties eksponatas – Gražinos Džekčioriūtės profsąjungos nario bilietas, išrašytas jakutų kalba.Skriaudziai 4

Kalendorių ekspozicija. Kalendorių parodos juostelė pirmą kartą buvo perkirpta 1997 m. Tada buvo parodyta 336 kalendoriai iš 8 valstybių. Tuomet seniausią kalendorių, išleistą 1923 m. ir pavadintą Lietuvos liaudies kalendoriumi, parodai pateikė kanklininko A. Degučio žmona.

1998 m. gegužės 7 d. buvo gautas 1000-asis kalendorius. Žinia apie unikalią kalendorių parodą pasklido po visą Lietuvą. Iš pradžių negausi kolekcija greitai plėtėsi ir neužilgo buvo pripažinta kaip kalendorių muziejus, kuris įsikūrė atskirose patalpose, tinkamose eksponuoti kalendorius. Kiekvienais metais kolekcija papildoma 400-500 eksponatų. Kalendorių muziejuje yra 3 XIX amžiaus kalendoriai. Seniausias – išleistas 1848 m. Vilniuje lenkų ir rusų kalbomis. 2002 metais muziejuje buvo sukaupta 3000 kalendorių iš 52 valstybių, esančių visuose žemynuose. Daugiausia kalendorių surenka patys darbuotojai, dovanoja lankytojai, kalendorių leidėjai ir sudarytojai. Šiuo metu. muziejuje yra virš 4000 kalendorių.

Norint apžiūrėti visus kalendorius kiekvienam skiriant tik po vieną minutę, reikės sugaišti ne mažiau kaip 65 valandas.

Ekspozicija apie Skriaudžių ansamblį „Kanklės“. Muziejuje eksponuojama surinkta medžiaga apie Skriaudžių kanklių ansamblio istoriją, įkūrėją Praną Puskunigį, jo sūnų Leoną ir kitus kanklininkus bei kanklių meistrą Kajetoną Naudžių.

Gera

Komentarai

komentarai