Ant sraunaus Drubengio kranto, netoli upelio žiočių, prie pat Prienų, būta malūno ir popieriaus dirbtuvių. Dar ir šiandien vietovė vadinama Popierne. Tai viena seniausių ir stambiausių popierių gaminusių įmonių to meto Lietuvoje. Niekas tiksliai negali pasakyti, kada ji pastatyta.
1613 m. Prienų dvare pradėjo veikti popieriaus dirbtuvės. Švedų kariuomenė 1701 m. sudegino popieriaus malūną „Meledinum paryreum“. Apie 1786 m. prie Drubengio upelio atstatytos arba naujai įkurtos vadinamosios popieriaus dirbtuvės, kurias pastatė meistras G. Tyrbackas. Popieriaus dirbtuvės buvo į pietus nuo miestelio, prie senojo Balbieriškio kelio.
Popieriaus masė buvo pilstoma ir presuojama rankomis, popieriaus lakštuose įspaudžiamas vandenženklis – Sapiegų herbas su užrašu „Prienai. G. Thierbach“. Drubengio tvenkinyje buvo pūdomi, paskui malami skudurai. Iš jų buvo gaminamas aukštos kokybės popierius.
1795 m. popieriaus dirbtuvės išnuomotos V. Kocui, kuris jas eksploatavo apie 20 metų. 1807 m. popieriaus dirbtuves valdė Aleksandras Sapiega. 1820 m. jas iš A. Sapiegos išsinuomojo Prienų girininkas Jonas Šulcas. Jis į dirbtuves kvietėsi dirbti geriausius meistrus iš Prūsijos ir
Slucko. 1823 m. dirbtuvės buvo vienos didžiausių Lietuvoje, jose veikė 22 mašinos, darbui vadovavo meistras Agomas Pilcas, dirbo daugiau kaip 20 meistrų ir pameistrių, gamintas baltas ir spalvotas bei vyniojamasis popierius, kartonas. Produkcija buvo vežama į Varšuvą, Peterburgą bei kitus Rusijos miestus. Prie dirbtuvių veikė vandens baseinas. Be to, šalia popieriaus dirbtuvių J. Šulcas įrengė degtukų dirbtuvę (kuris sunyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą, pralaimėjęs konkurencinę kovą moderniau įrengtiems Naujosios Vilnios ir Kučkuriškių fabrikams).
1874–1875 m. neišlaikiusios konkurencijos popieriaus dirbtuvės užsidarė – jos perdarytos į vandens malūną ir vilnų karšyklą, liko tik cechas, kuriame vietos poreikiams buvo gaminamas kartonas, vyniojamasis popierius ir degtukai.
Dabartinis pastato, kuriame veikė popieriaus dirbtuvės, adresas – F. Vaitkaus g. 169, Prienai. Šiandienai pastatas priklauso privačiam asmeniui, todėl jį apžiūrėti galima tiktai neperžengus privatumo ribos.
„Gera Prienuose“ atstovams pavyko susitikti su dabartine buvusio popieriaus fabriko savininke ir pakalbėti apie ateities planus.
Ji atvira pasiūlymams, nes pastato išlaikymas kainuoja labai brangiai, dėl drėgmės trūkinėja sienos, neseniai buvo pakeista stoglangis ir dalis stogo čerpių. Pastatas įtrauktas į Kultūros paveldo departamento saugomų objektų sąrašą.
