Prienų rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje susigrąžina verslininkams išnuomotą šilumos ūkį ir, naudodama biokurą, šilumos kainą rajone tikisi sumažinti iki 15 procentų.
Prienų savivaldybė į biokuro katilinės statybą investavo daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Po penkiolika metų trukusio viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo savivaldybė su bendrove „Prienų energija“ susitarė nebepratęsti sutarties ir nuo rugsėjo 1 dienos šilumos ūkio valdymą perduoda savivaldybės įmonei „Prienų šilumos tinklai“.
Bendrovės „Prienų energija“ tiekiama šiluma brangiausia visoje Lietuvoje. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį prieniškiai už šilumą mokėjo 9,56 ct / kWh su PVM, kai pigiausia šiluma Klaipėdoje kainavo 3,90 ct / kWh su PVM.
„Skyrybos“ įvyko anksčiau
Prienų rajono savivaldybė, kaip ir nemaža dalis kitų šalies miestų ir rajonų, 2000 metais buvo priėmusi sprendimą perduoti savivaldybės šilumos ūkį privačiai bendrovei. Tuomet ir buvo sudaryta ilgalaikė rajono šilumos ūkio nuomos sutartis, kuri turėjo baigtis 2016 metais. Tačiau „skyrybos“ įvyko anksčiau.
Pasak Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko, aukšta šilumos kaina, be abejonės, buvo svarbiausia „skyrybų“ priežastis, tačiau nesusiklostė ir santykiai su šilumos ūkį eksploatavusią bendrove: bendraujant buvo daug trinties, partneriams trūko pasitikėjimo vieniems kitais.
„Šilumos ūkio nuoma privačiam verslui gali pasiteisinti, kai yra privačių tiekėjų konkurencija, bet ne tuomet, kai visas ūkis išnuomojamas vienam tiekėjui, kuris tampa monopolininku. Šiaip ar taip, galutinis veiklos rezultatas yra šilumos kaina, o ji – didžiausia Lietuvoje. Vadinasi, dirbama neefektyviai. Tiesa, šilumos tiekėjai aiškina, kad aukštą kainą lemia aplinkybė, jog gamybai didžia dalimi naudojamos gamtinės dujos, bet kiti, taip pat naudodami dujas, moka pigiau“, – aiškina A. Vaicekauskas.
Išnuomodama šilumos ūkį savivaldybė tikėjosi sumažinti šilumos kainą, o išėjo atvirkščiai. Todėl, mero nuomone, Prienuose šilumos ūkio perdavimas verslininkams nepasiteisino, į šilumos sistemą buvo padaryta netinkamų investicijų, o siūlomos naujos atrodė per brangios, todėl taryba nepritarė bendrovės ketinimui Prienuose statyti biokuro katilinę.
„Gyventojai, mokėdami už šilumą brangiausiai šalyje, nuolat kaltino, mus, politikus, kad privatininkams nelygiavertėmis sąlygomis atidavėme šilumos ūkį. Tuose rajonuose, kur savivaldybės pačios eksploatuoja savo ūkį, kainos yra palankesnės. Tad sutarėme nebevargti vieni su kitais ir atsisveikinti“, – konstatuoja meras.
Gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, savivaldybė pati investavo daugiau nei 1,5 mln. eurų į biokuro katilinės statybą Prienuose, modernizuodama iki šiol dujų pagrindu veikusį rajono šilumos ūkį. Tikimasi, kad dar iki šilumos sezono pradžios veikti pradėsianti biokuro katilinė šilumos kainą prieniškiams leis sumažinti iki 15 procentų. Beveik visi bendrovėje „Prienų energija“ dirbantys prieniškiai nuo rugsėjo 1 dienos prisijungs prie savivaldybės įmonės „Prienų šilumos tinklai“ kolektyvo.
Politizuotas verslas neturi ateities
Bendrovės „Prienų energija“ vadovas Vaidas Povilėnas sako, kad jau nuo 2008-jų savivaldybei siūlė biokuro katilinės statybos projektą, pernai bendrovė net gi buvo gavusi ES fondų paramą su 40 proc. subsidija viso šilumos ūkio modernizavimui, tačiau leidimo iš savivaldybės taip ir negavo.
„Šilumos kaina Prienuose didžiausia, nes šildymo sistema yra nedidelė, pakankamai sena, o modernizuoti šilumos ūkio dėl tam tikrų politinių priežasčių mums neleido. Negalėdami pakeisti šilumos sistemos technologijos, jos atnaujinti, negalėjome sumažinti ir šilumos kainos“, – savo argumentus dėsto V. Povilėnas.
Jis sako, kad į Prienų rajono šilumos ūkį investavo tiek, kiek buvo numatyta konsesijos sutartyje, tačiau investicijų dydžio nepatikslino. Bendrovė siūlė investuoti ir daugiau, statant biokuro katilinę, keičiant vamzdynus, bet už tai norėjo, kad būtų pratęsta nuomos sutartis arba piniginės kompensacijos. Tačiau su savivaldybe taip ir nerado abi puses tenkinančio sprendimo.
„Sutartis nutraukta abipusiu susitarimu, dalykiškai ir konstruktyviai. Greitu laiku vienu ar kitu būdu pasibaigusių šilumos ūkio nuomos sutarčių Lietuvoje turėsime daugiau – privačiam verslui, berods, buvo išnuomota maždaug trečdalio savivaldybių šilumos ūkių. Tiesiog Prienuose tai įvyko pirmiausia“, – aiškina V. Povilėnas. Jo teigimu, veikla Prienuose bendrovei nebuvo pelninga, tačiau ir ne nuostolinga.
V. Povilėno teigimu, savivaldybės verslo dalyvavimą šilumos ūkyje vertina labai įvairiai ir veiklos rezultatų yra visokių, todėl, matyt, kai kurios pratęs bendradarbiavimą, kitos užbaigs ir perims ūkį atgal į savo rankas.
„Viskas toliau priklausys nuo to, kaip savivaldybės ir jų valdomos įmonės sugebės pačios tvarkytis su tuo ūkiu, kurį perims: ar turės pakankamai vadybos įgūdžių ir žmonių, kad galėtų išlaikyti tą privataus verslo suformuotą lygį. Kai verslas tampa politizuotas, atsiranda visokių kompromisų ir išimčių. Todėl viskas priklausys nuo politikų valios susilaikyti nuo ekonomiškai nenaudingų sprendimų, kurie verslui yra labai pavojingi,“ – pabrėžia bendrovės „Prienų energija“ vadovas.
Jis sako, kad Prienuose pastačius biokuro katilinę, galimybių sumažinti šilumos kainą tikrai yra, nes biokuras yra du kartus pigesnis nei dujos.
