Paroda „Prienai imperijų gniaužtuose“ prasideda jau rytoj!

0
586

Parodos „Prienai imperijų gniaužtuose“ (Prienų raida nuo 1795 iki 1918 m.) atidarymas įvyks gruodžio 1 d. 18.00 val. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. Paroda veiks visą gruodžio mėnesį!

Ar žinote:
– kur buvo Prienų rotušė?
– kokie pastatai stovi kapinių vietoje?
– kurioje vietoje stovėjo Prienų dvaras?
– kaip atrodė Prienuose gaminamas popierius?
Nežinote?! Aplankykite parodą ir sužinosite!

Prienų raida nuo 1795 iki 1918 m.

Sužlugdžius Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę 1795 m. Prienai atsidūrė sunkioje padėtyje. Prieš tai sparčiai vystęsis miestas, buvęs pavieto centru bei centriniu dabartinės Suvalkijos miestu, įžengė į stagnacijos periodą. Perskirstytas Europos žemėlapis lėmė, kad Nemunas tampa dvi imperijas skiriančia riba, o Prienai – pasienio miestu. Geopolitinė situacija nulėmė Prienų kelis dešimtmečius trukusį nuosmukį. Nors Prienų miestas išsaugojo savivaldą, tačiau neteko pajamų iš pramonės objektų (popieriaus dirbtuvių, malūno, lentpjūvės), iš miesto buvo atimti miškai bei 3 ketvirtadaliai dirbamų žemių. Pajamų ženklus sumažėjimas lėmė miesto nuosmukį. 1815 m. Prienai pereina Lenkijos karalystei, kuri buvo Rusijos imperijos autonomine dalimi. Tuo metu Prienų miesto teritorija ribojosi su Nemuno upe, Rūdupio palivarku, Pošvenčio, Apušoto, Strielčių bei Mačiūnų kaimais bei valstybine giria iki Naravų kaimo. Tuo metu Prienų mieste buvo 197 namai, iš kurių 8 mūriniai, gyveno 1665 gyventojai, iš kurių 572 lietuviai, 960 žydų, 133 vokiečiai.

Miesto būklė pradeda gerėti nuo maždaug 1820 m. Tuo metu centrinėje aikštėje pastatomas naujas Prienų rotušės pastatas, pradedama tvarkyti miesto infrastruktūra. Prienų popieriaus dirbtuvė tampa viena didžiausiu popieriaus gamintojų buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje, joje veikė 22 mašinos. 1827 m. gyventojų skaičius išauga iki 1972 žmonių. 1841 m. įkuriama evangelikų liuteronų parapija Prienuose, o 1844 metais pastatoma evangelikų liuteronų bažnyčia. 1851 m. gyventojų skaičius išauga iki 2360 (lietuvių – 670, žydų – 1490, vokiečių – 200). Prienų miesto vystymui impulsą davė 1868 m. Prienuose Lazario Goldbergo įkurtas alaus bravoras su naujai pastatytais 2-3 aukštų mūriniais pastatais. 1875 m. padidinama Prienų bažnyčia, įrengiant šonines navas.

XIX a. antroje pusėje Prienuose atliekama daug miesto infrastruktūrą pagerinančių darbų: įrengiamas žibalinių lempų gatvių apšvietimui tinklas, įrengiami šuliniai, išgrindžiamos gatvės, nutiesiamas plentas tarp Prienų ir Balbieriškio, įrengiama telegrafo stotis, pastatomas tiltas per Revuonos upelį. 1901 m. Prienuose gyveno 3849 žmonės. 1904 m. pastatoma nauja evangelikų liuteronų mokykla.

Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 1905 m. Prienuose aktyviai pradėjo kurtis įvairios lietuvių draugijos, vyko tautinės savimonės stiprėjimas.

Pirmasis pasaulinis karas bei Vokietijos imperijos okupacija lėmė dar vieną Prienų nuosmukį. Šiuo laikotarpiu (1915 m.) buvo pastatytas pirmasis tiltas per Nemuną, kuris greitai buvo sugriautas.

Parodoje pristatomi XIX a. Prienų miesto planai ir pastatų projektai, XX a. pradžios miesto vaizdai bei įvairūs to laikmečio su Prienais susiję daiktai, dokumentai. Eksponatai yra surinkti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lenkijos Vyriausiojo senųjų aktų archyvo bei privačių kolekcijų.

Istorikų ir kolekcininkų draugijos informacija
Nuotraukos saugomos Adomo Miliausko kolekcijoje
Vandens malūno 1804 m. planas saugomas Vyriausiajame senųjų aktų archyve

Komentarai

komentarai