„Istorikų ir kolekcininkų draugija“ kartu su partneriais įgyvendino projektą – „Veiverių mokytojų seminarijos įamžinimas elektroninėje erdvėje“, kurios pagrindinis tikslas vienoje vietoje pateikti informaciją apie seminariją baigusias asmenybes (veiveriums.lt).
Esminis seminarijos nuopelnas – seminarijoje suformuotos asmenybės ženkliai prisidėjo prie modernios Lietuvos kūrimo. Pristatome seminaristus, kurie gimė arba dirbo Prienų krašte.
Matas Bagdonas gimė Būbautiškių kaime, Prienų rajone 1895 m.
Svarbūs biografijos faktai
Baigė Marijampolės gimnaziją.
1913 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1914-1915 m. studijavo Maskvos universiteto Matematikos fakultete.
Studijavo Vytauto Didžiojo universitete.
1915-1918 m. Vilniaus lietuvių gimnazijos matematikos ir fizikos mokytojas.
1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis.
1918-1919 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tarnautojas.
1920 m. Berlyno universitete klausė matematikos kursą.
1921-1922 m. ir 1927-1928 m. dienraščio „Lietuva“ vyriausias redaktorius.
1921-1923 m. – Kauno Aušros gimnazijos mokytojas.
1922 m. Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
1923 m. agentūros ELTA direktorius.
1923-1925 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje.
1935 m. „Lietuvos naujienos“ vienas iš redaktorių.
Spaudoje bendradarbiavo nuo 1910 m. Rašė į leidinius: „Aušrinė“, „Ateitis“, „Viltis“, „Vienybė Lietuvninkų“, „Lietuva“, „Trimitas“ ir kt. Pasirašydavo slapyvardžiu A. Vabalkšnis. Vėliau rašinius spausdino leidiniuose „Tauta“, „Laisvė“, „Karys“, „Lietuvos aidas“, „Mūsų rytojus“.
Parengė pirmąjį lietuvių kalba algebros vadovėlį „Algebros uždavinynas“ (1918 m., 1921 m.) ir padėjo išversti algebros teoriją, kurią išleido Lietuvių mokslo draugija.
Apie Veiverių mokytojų seminariją
Veiverių mokytojų seminarija veikė nuo 1866 iki 1918 m. Tai pirmoji lietuvių mokytojų rengimo įstaiga ir vienintelė tuo metu, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Apie 100 seminaristų buvo knygnešiai. Seminariją baigė daugiau nei 1000 asmenų. Kuriantis Lietuvos kariuomenei, apie 100 baigusiųjų įstojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę, iš kurių didžioji dalis tapo karininkais, tame tarpe pulkininkais ir generolais. Seminaristai išleido daugiau nei 70 vadovėlių mokykloms. Seminariją baigė nemažas skaičius tarpukario Lietuvos politikų (ministrai, steigiamojo seimo nariai ir t.t.).
