Šiais metais minime Pietų Lietuvos partizanų pirmojo vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 120-asias gimimo metines.
Šios asmenybės partizaninė kova truko dvejus metus. Per šį laikotarpį jis su kitais partizanais apjungė Pietų Lietuvoje kovotojus, parengė partizanų deklaraciją, leido partizaninę spaudą.
Juozas Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d., Ketūnų k., Skuodo vls. Augo Tirkšliuose, mokėsi Tirkšlių pradžios mokykloje, vėliau – Mažeikių prekybos mokykloje. 1918 m. Juozas Vitkus tapo pirmuoju Tirkšlių valsčiaus sekretoriumi. Po metų įstojo į Telšių gimnazijos 4 gimnazijos klasę.
Buvo gabus mokinys, stropiai mokėsi savarankiškai, todėl po vasaros atostogų iškart perkeltas 6-ąją klasę. Nuo 1920 m. mokėsi Kauno Karo mokykloje, ją baigęs, paskirtas į 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką. Įdomu ir tai, kad jis 1934 m. Briuselyje baigė karo inžinerijos mokyklą. Grįžęs į Lietuvą tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku. Nuo 1938 metų pradėjo dėstyti Karo mokykloje karinės inžinerijos kursus.
J. Vitkus Karo mokykloje dirbo iki karo ir 1941 metais iš kariuomenės pasitraukė. Vokiečių okupacijos metais kūrė pogrindinę karinę „Kęstučio” organizaciją, dėstė pogrindinėje karo mokykloje, dirbo inžinieriumi. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, J. Vitkus turėdamas praktinės bei teorinės karo patirties, prisijungė prie pogrindyje veikiančių partizanų. Kartu su kitais partizanais 1945 m. gegužės mėn. įkūrė Dzūkų grupės partizanų štabą, parengė pirmus direktyvinius dokumentus, suformavo Merkio rinktinę, įkūrė „A” apygardą, 1946 m. kartu su Tauro apygardos štabo pareigūnais suformavo Pietų Lietuvos partizanų sritį. Ji veikė Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio tuometines apskrityse.
Pirmojo vado pareigas ėjo Kazimieraitis, o Tauro apygardos štabo pareigūnas majoras Zigmas Drunga – Mykolas Jonas paskirtas vado pavaduotoju. Šis, aukštesnysis Lietuvos partizanų junginys, turėjo tikslą dar labiau paskatinti partizanų, veikiančių visoje Lietuvoje, benradarbiavimą bei sukurti Lietuvos partizanų štabą. Vienas svarbiausių pirmų darbų, tai 1946 m. balandžio 22 d. paskelbta Lietuvos partizanų deklaraciją, skelbianti pagrindinius Lietuvos valstybingumo atkūrimo principus.
Partizaninė kova truko iki 1946 m. liepos 2 d. – netoli Liškiavos, Žaliamiškyje, užpultas MVD kareivių, kaudamasis buvo sunkiai sužeistas, vežamas į Leipalingį mirė. Kūnas išniekintas Leipalingio turgaus aikštėje. Kapas nėra žinomas iš šiol.
Už nuopelnus Lietuvos partizaninėje kovoje J. Vitkui-Kazimieraičiui, 1949 m. vasario 16 d. LLKS prezidiumo sprendimu, už ypatingus nuopelnus suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas (po mirties), apdovanotas 1 laipsnio Laisvės Kovų Kryžiumi su kardais. 1997 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Diždiuoju Kryžiumi (po mirties).
Šiuo metu trys vietos, menančios J. Vitkaus-Kazimieraičio partizaninę kovą, yra saugomos LR valstybės – įtrauktos į Kultūros vertybių registrą: Dainavos apygardos įkūrėjo, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio bunkerio vieta (kodas 42643) Varėnos rajono sav., Marcinkonių sen., Rudnios k.; Dainavos apygardos įkūrėjo, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio kovos ir žūties vieta (kodas 26419), Druskininkų sav., Leipalingio sen., Janavo k.; Lietuvos partizanų vadų Adolfo Ramanausko-Vanago ir pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietė (kodas 25459), Varėnos rajono sav., Merkinės sen., Kasčiūnų k.
Šio iškilaus žmogaus vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas Kaune taip pat gatvės Vilniuje, Kaune, Varėnoje, mokykla Tikšliuose. Giminaičių inciatyva įstiegta Pulkininko J. Vitkaus-Kazimieraičio draugija. Jos pagrindinis tikslas – įamžinti ir Kazimieraičio, o taip visų Pietų Lietuvos partizanų ir Laisvės kovotojų atminimą.
2017 m. sukurtas dokumentinis filmas „Neparasta auka“, (rež. Agnė Zalenskaitė).
Danguolė Lincevičienė
