Geros nuotaikos lydimi persirengėliai – velniukai, ožiukai, čigoniukai ir žydukai bei visi, kurie pasiilgo taip laukiamo pavasario, 2016 m. vasario 9 d. sugužėjo į Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrą, kur vyko tradicinė žiemos išvarymo šventė – Užgavėnės. Tikriausiai daugelis mintyse iškėlė klausimą, kokios gi dabar čia bus Užgavėnės, jeigu nėra sniego. Šios dienos oro sąlygos buvo labiau būdingos šiltojo sezono laikotarpiui, kadangi pažvelgus pro langą nebuvo matyti nei vienos tyliai krentančios snaigės ar spindinčiu šerkšnu pasipuošusių medžių. Nepaisant neįprastų žiemos sezono permainų, smulkūs lietaus lašai bei gūsingas vėjas nesumažino šventės dalyvių noro triukšmingai kartu pasilinksminti bei prisijungti prie svarbiausių liaudies šventės tradicijų puoselėjimo. Būtent tądien buvo svarbu atlikti pagrindines žiemos išvarymo apeigas, kad gamta išdaigininkė mūsų nenustebintų ir vėl netikėtai nenuklotų pievų bei laukų baltais sniego patalais.
Prisimenant senuosius Užgavėnių papročius šventės pasiruošimo procese dalyvavo Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro lankytojai bei darbuotojai. Mintys apie Užgavėnes dažną aplankė likus kelioms savaitėms iki šios šventės, kadangi jau iš anksto visi atsakingai gaminosi kaukes, „Šeimų klubo” bei vaikų dienos centro lankytojai, kartu su užimtumo specialistėmis I. Butkute – Kimbirauskiene ir E. Petrauskaite pagamino net dvi baidykles – Mores, iš kurių viena buvo nuvežta į Prienų krašto muziejaus organizuojamą konkursą. Spalvingomis kaukėmis pasipuošusius persirengėlius, atvykusius į šventę „Žiema, žiema, bė
k iš kiemo!” pasveikino vaikų dienos centro socialinė darbuotoja, kuri trumpai pristatė žiemos šventės senąsias apeigas, atskleidė kaukių gaminimo bei kitų atliekamų ritualų simbolikos prasmę. Šventės metu skambėjo Užgavėnėms skirtos dainos, kurias atliko vaikų dienos centro ir neįgaliųjų grupės lankytojai, vadovaujami muzikos vadovės L. Sarnickienės. Prie šventinės programos šurmulio prisijungė „Šeimų klubą” lankančios mamos, kurios taipogi kartu su savo vaikais aktyviai šoko, trypė ir žaidė tokius ratelius – žaidimus kaip „Meškutė”, „Čeverykai”, „Aviža prašė”, „Ožka” ir kt.
Užgavėnių šventė yra neįsivaizduojama be Lašininio ir Kanapinio dvikovos, kuri simbolizuoja žiemos ir pavasario kovą. Šios šventės pagrindinius veikėjus atstovavo neįgaliųjų grupės lankytojai. Lašininio ir Kanapinio grumtynės buvo neįprastos, kadangi kartu su savo komandomis, kurias sudarė vaikai, varžėsi linksmosiose estafetėse. Susumavus rezultatus po atkaklios ir stiprios kovos Kanapinis šventė pergalę, tačiau visi komandų dalyviai buvo apdovanoti riestainiais už draugystę, už bendro tikslo siekimą – pažadinti gamtą iš gilaus žiemos miego.
Šventės pabaigoje visi svečiai buvo pakviesti į Prienų socialinių paslaugų centro vidinį kiemą, kur buvo paruoštas laužas bei elegantiškai pasipuošusi Morė, į kurią buvo „sudėtas” per žiemos sezoną visas susikaupęs blogis, pyktis, nelaimės bei neigiamos emocijos. Šventės dalyvių garsiais šūksniais „Žiema, žiema, bėk iš kiemo!” Morė paskendo laužo liepsnose bei prisidėjo prie žiemos jėgų sunaikinimo tam, kad galėtume pradėti naują, šviesesnį ir gražesnį gyvenimo tarpsnį.
Užgavėnės yra neįsivaizduojamos be blynų, sotaus ir riebaus maisto. Šventės dalyviai taip pat vaišinosi gardžiais blynais, šilta arbata bei kitais skanėstais, kad ateinantys metai būtų turtingi, dosnūs, kad niekad netrūktų duonos ant pietų stalo.
Nuoširdžiai norime padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie atsisveikinimo su žiema šventės suorganizavimo ir įgyvendinimo: „Šeimų klubą” lankančioms mamoms – už iškeptus blynus bei šventei papuoštus vaikus, užimtumo specialistėms – už pagamintas gražuoles Mores, muzikos vadovei – už muzikos garsus, ūkvedžiui – už paruoštą šventinį laužą… Visiems, visiems, kurie nuoširdžiai linksminosi, šėlo, trypė, garsiai dainavo bei triukšmavo, ko ir reikalauja mūsų senosios Užgavėnių šventės tradicijos.
Socialinė darbuotoja Živilė Simanavičienė
