Virusų sukeltomis infekcijomis dažniausiai sergama žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterinės kilmės žarnyno infekcinių ligų ypač padaugėja šiltuoju metų laiku. Dažniausiai vasarą sergama salmonelioze, bakterinės kilmės viduriavimais (diarėjomis), kitomis bakterinėmis žarnyno infekcijomis, taip pat maisto toksinėmis infekcijomis.
Per 5 šių metų mėnesius Prienų rajone ir Birštono sav. jau užregistruotos 32 patvirtintos bakterinės kilmės žarnyno infekcinės ligos. Pagrindinė susirgimo šiomis infekcijomis priežastis – nepakankamai iškepti ar išvirti mėsos gaminiai ir kiaušiniai, netinkamai laikyti namuose ruošti pieno produktai taip pat asmens higienos bei maisto ruošimo taisyklių nesilaikymas, kai ruošiant žalią mėsą, bakterijomis užteršiami aplinkos daiktai bei pagaminti maisto produktai.
Šiltas oras sudaro puikias sąlygas gyvuoti mikroorganizmams. Jie dauginasi netinkamai laikomuose mėsos, pieno produktuose, žuvyje, kiaušiniuose, todėl ruošiantis iškyloms į gamtą itin atidžiai reikėtų rinktis maisto produktus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Prienų skyriaus specialistė Vilija Matulevičienė pataria atsisakyti pyragų, pyragaičių su kiaušinių putėsiais, pertepimais ar kremais, tai vieni pavojingiausių produktų, galinčių sukelti apsinuodijimą maistu. Reikėtų vengti į iškylas imti greitai gendančius produktus (pieno, mėsos, karšto rūkymo), o vietoj jų rinktis šalto rūkymo produktus, džiovintus vaisius, džiūvėsius, riestainius, sausainius, riešutus.
Nerekomenduojama į tą patį krepšį dėti žalią mėsą, paukštieną ir termiškai paruoštus maisto produktus. Transportuojant ypač greit gendančius maisto produktus naudoti šaltkrepšius. Be to, reikia nepamiršti, kad negalima plauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje.
Kad išvengti susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, reikia:
Rankas plauti šiltu vandeniu su muilu.
Prieš gaminant patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigę juos gaminti, plauti rankas, stalus, indus, įrankius.
Pagaminto maisto nedėti į indus, kuriuose buvo laikomi žali maisto produktai.
Dažnai skalbti arba keisti virtuvines pašluostes ir kempines.
Pyragaičius, tortus, varškės kremus, pasterizuotą pieną ir jo produktus laikyti iki +6°C temperatūroje, maltą mėsą ir jos pusgaminius iki +2° C, kiaušinius, atšaldytą paukštieną ir jos pusgaminius, – iki +4° C, šviežią atšaldytą mėsą – iki +7° C;
Stipriai sušaldytus produktus atšildyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
Kuo greičiau suvalgyti ką tik pagamintą maistą, o jo likučius laikyti šaldytuve.
Nevalgyti žalių kiaušinių, nepakankamai termiškai paruoštos mėsos arba paukštienos.
Vaisius, uogas daržoves kruopščiai plauti kokybišku vandeniu. Kopūstų, gūžinių salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
Labai dažnai suaugusiems, kitų sveikatos problemų neturintiems asmenims, žarnyno infekcinės ligos požymiai po kelių dienų praeina savaime. Rimtai sunerimti ir kreiptis gydytojų pagalbos būtina, jeigu:
kūno temperatūra didesnė nei 38°C;
viduriuojama su krauju;
dažnai ir gausiai vemiama bei viduriuojama;
atsirado tokie kūno skysčių praradimo požymiai, kaip sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas;
ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Prienų skyriaus vyresnioji specialistė Vilija Matulevičienė
