Medikai įspėja, kad užvalgius tokių uogų galima rimtai apsinuodyti, o kai kurios yra mirtinos.
Keturlapė vilkauogė
Tai – daugiametis žolinis augalas. Dažna visoje Lietuvos teritorijoje. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose pavėsingose atšlaitėse, drėgnokuose, derlinguose dirvožemiuose.
Ypač nuodingi šakniastiebiai ir uogos. Apsinuodijus prasideda vėmimas, skrandžio skausmai, sutrinka širdies darbas.
Iš gyvulių labiausiai kenkia arkliams. Paukščiams uogos nenuodingos, jie platina sėklas. Nektaras nuodingas bitėms.
Varpotoji juodžolė
Augalas auga lapuočių ir mišriuose miškuose, paunksnėje, rečiau krūmuose. Mėgsta šešėlį, puveningus, nerūgščius, vidutinio drėgnumo dirvožemius.
Apsinuodijus šiuo augalu gali pasireikšti nervų sistemos slopinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas.
Paprastasis žalčialunkis
Lietuvoje auga ūksmėtuose, apydrėgniuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose.
Augalas labai nuodingas. Stipriai apsinuodijama uogomis. Suvalgius jaučiamas stiprus burnos gleivinės deginimas, bendras organizmo nusilpimas, diegliai pilve, vėmimas bei viduriavimas. Apsinuodijęs gali šlapintis su krauju, sunkiais atvejais žmogus gali prarasti sąmonę ar net mirti.
Paprastasis sausmedis
Tai – sausmedinių šeimos sausmedžių genties krūmas. Savaime auga Vidurio ir Šiaurės Europoje Vakarų Sibire. Lietuvoje dažnas. Auga šlaituose, lapuotynuose, beveik visuose medynuose, išskyrus raistus ir sausus šilus. Mėgsta derlingus, karbonatingus, vidutinio drėgnumo dirvožemius, paunksmę.
Suvalgius sausmedžio uogų pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Paprastoji pakalnutė
Paprastoji pakalnutė dėl puošnių žiedų ir nuostabaus aromato, auginama kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, kapinėse. Tai ir nuodingas, ir vaistinis augalas. Žiedai vartojami parfumerijos pramonėje.
Suvalgius uogų gali sutrikti širdies veikla, pykinti, svaigti galva, prasidėti viduriavimas.
Paprastasis šaltekšnis
Lietuvoje paplitęs visoje teritorijoje, tačiau nevienodai. Didesni plotai yra vidurio lygumoje, pietvakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse. Auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakrantėse, pelkėse, raistuose.
Suvalgius uogų gali pradėti pykinti, gali atsirasti vėmimas ir viduriavimas.
Dygioji šunobelė
Paplitęs Europoje, Sibire, Kaukaze, Vidurinėje ir Mažojoje Azijoje. Aptinkama visoje Lietuvoje, gana dažna. Auga pavieniui dažniausiai pamiškėse, krūmynuose, upių, ežerų pakrantėse, šviesiuose miškuose.
Suvalgius uogų gali prasidėti viduriavimas, kuris tam tikrais atvejais gali būti sunkiai stabdomas.
Ožekšnis
Smaugikinių šeimos medis arba krūmas. Natūralus jo arealas driekiasi Europoje: nuo Airijos – vakaruose, pietų Skandinavijos – šiaurėje, Lietuvos, Kaukazo – rytuose, Ispanijos, Sicilijos – pietuose.
Apsinuodijus ožekšnių vaisiais jaučiami tipiniai apsinuodijimo simptomai: bendras organizmo silpnumas, vėmimas, viduriavimas. Gali pasireikšti diegliai pilvo srityje.
