„Istorikų ir kolekcininkų draugija“ kartu su partneriais įgyvendino projektą – „Veiverių mokytojų seminarijos įamžinimas elektroninėje erdvėje“, kurios pagrindinis tikslas vienoje vietoje pateikti informaciją apie seminariją baigusias asmenybes (veiveriums.lt).
Esminis seminarijos nuopelnas – seminarijoje suformuotos asmenybės ženkliai prisidėjo prie modernios Lietuvos kūrimo. Pristatome seminaristus, kurie gimė arba dirbo Prienų krašte.
Julius Celiešius gimė Pelekonių kaime, Prienų rajone 1873 m.
1891 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją (mokydamasis seminarijoje pasižymėjo kaip gabus visuomenininkas).
1893-1900 m. mokytojavo Lenkijos pradinėse mokyklose (Verciochuose, Zubrinkoje).
1900-1915 m. mokytojavo Miroslavo pradžios mokykloje.
Pirmojo pasaulinio karo metais buvo pasitraukęs į Rusiją.
1918 m. paskirtas mokytoju į Jiezną.
1933 m. išėjo į pensiją.
Važinėdamas į Lietuvą atostogų ir atgal į darbą Lenkijoje, užvažiuodavo pas Kazį Grinių, kuris jam įduodavo lietuviškos spaudos, kurią gabendavo į Seinus, Jiezną ir kitur.
Apie Veiverių mokytojų seminariją
Veiverių mokytojų seminarija veikė nuo 1866 iki 1918 m. Tai pirmoji lietuvių mokytojų rengimo įstaiga ir vienintelė tuo metu, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Apie 100 seminaristų buvo knygnešiai. Seminariją baigė daugiau nei 1000 asmenų. Kuriantis Lietuvos kariuomenei, apie 100 baigusiųjų įstojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę, iš kurių didžioji dalis tapo karininkais, tame tarpe pulkininkais ir generolais. Seminaristai išleido daugiau nei 70 vadovėlių mokykloms. Seminariją baigė nemažas skaičius tarpukario Lietuvos politikų (ministrai, steigiamojo seimo nariai ir t.t.).
