„Istorikų ir kolekcininkų draugija“ kartu su partneriais įgyvendino projektą – „Veiverių mokytojų seminarijos įamžinimas elektroninėje erdvėje“, kurios pagrindinis tikslas vienoje vietoje pateikti informaciją apie seminariją baigusias asmenybes (veiveriums.lt).
Esminis seminarijos nuopelnas – seminarijoje suformuotos asmenybės ženkliai prisidėjo prie modernios Lietuvos kūrimo. Pristatome seminaristus, kurie gimė arba dirbo Prienų krašte.
Juozas Barauskas gimė Skriaudžių kaime, Prienų rajone 1897 m.
Svarbūs biografijos faktai
1918 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenės savanoriu.
1919 m. baigė karo mokyklą (I laida) bei karužo laipsniu paskirtas į Artilerijos pulką, vėliau paskirtas 4 baterijos jaunesniuoju karininku.
1922 m. paskirtas mokomosios komandos vyresniuoju karininku.
1923 m. suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis.
1925 m. perkeltas į Šarvuočių rinktinę, paskirtas eiti šarvuočio komendanto pareigas.
1926 m. perkeltas į Tankų batalioną 3 kuopos vyresniuoju karininku.
1927 m. perkeltas į Technikos pulką, paskirtas telegrafo-telefono mechaniku, vėliau perkeltas į Ryšių batalioną būrio vadu, po to perkeltas į 2 artilerijos pulką.
1930 m. paskirtas 3 baterijos vadu, suteiktas kapitono laipsnis.
1932 m. baigė ginklavimo karininkų kursus prie Ginklavimo valdybos.
1933 m. perkeltas į 4 artilerijos pulką bei paskirtas pulko artilerijos techniku.
1935 m. perkeltas į Ginklavimo valdybą.
1936 m. suteiktas majoro laipsnis.
Tarnybos kariuomenėje metu baigė VDU Teisės fakultetą.
1938 m. paskirtas Ginklavimo valdybos Studijų skyriaus ginklų inspekcijos ginklų tikrintoju bataliono vado teisėmis ir šias pareigas ėjo iki sovietų okupacijos.
1940 m. likviduojant Lietuvos kariuomenę paskirtas Rusijos armijos 29 šaulių teritorinio korpuso 179 šaulių divizijos karo technikos tiekimo viršininku. Vėliau perkeltas į 184 šaulių divizijos štabą, po to į 179 šaulių divizijos štabą.
Mirė 1955 m. Vilniuje.
Apdovanojimai, įamžinimas
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.)
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928 m.)
Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas (1935 m.)
Apie Veiverių mokytojų seminariją
Veiverių mokytojų seminarija veikė nuo 1866 iki 1918 m. Tai pirmoji lietuvių mokytojų rengimo įstaiga ir vienintelė tuo metu, kurioje buvo mokoma lietuvių kalbos. Apie 100 seminaristų buvo knygnešiai. Seminariją baigė daugiau nei 1000 asmenų. Kuriantis Lietuvos kariuomenei, apie 100 baigusiųjų įstojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę, iš kurių didžioji dalis tapo karininkais, tame tarpe pulkininkais ir generolais. Seminaristai išleido daugiau nei 70 vadovėlių mokykloms. Seminariją baigė nemažas skaičius tarpukario Lietuvos politikų (ministrai, steigiamojo seimo nariai ir t.t.).
