Greitai praėjo dešimt metų nuo pirmųjų, tada ką tik įsikūrusios Klebiškio kaimo bendruomenės „Klevas“ organizuotų Joninių „Trumpiausia tūkstantmečio naktis“.
Joninės nuo tada tapo mūsų kaimo gražiausia ir linksmiausia tradicine vasaros švente. Šiemet, birželio 23 dieną pagerbėm visus Klebiškio Jonus ir Janinas aplankydami juos namuose, įteikdami jiems ąžuolo vainikus, dvylikos vaistažolių puokštes ir atminimo dovanėles.
Pakvietėm vakare atvykti į kaimo bendruomenės organizuojamą šventę „Jubiliejinės Klebiškio Joninės“. Kas neišsigando lietaus ir atvyko švęsti Joninių, tikrai nepasigailėjo. Kol už lango lijo lietus, bendruomenės salėj merginos pynė vainikėlius, žydinčių žolynų jau iš ryto buvom prisikupoliavę visą kibirą. Dešimt laimingųjų sudalyvavo nuotaikingoj Joninių loterijoj, du į šventę atvykę Jonai ir Janina buvo apdovanoti specialiaisiais prizais – teleloto bilietais. Labai džiaugėmės, kad į šventę atvyko buvusi bendruomenės pirmininkė Snieguolė Arlauskienė, visi kartu prisiminėm, kaip buvo linksma tada, per pirmąsias Klebiškio Jonines.
Kai tik aprimo lietutis, merginos skubėjo mėtyti vainikėlius į žolynais apkaišytą kupolių medį, juk visoms rūpėjo, po kelių metų ištekės. Bekuriant Joninių laužą, nušvito ir vaivorykštė per 
visą dangų, tarsi vainikuodama mūsų šventę. Baigiant degti laužui atsirado ir keli drąsuoliai vaikinai, nepabijoję šokti per laužą, kad apsivalytų visas nuodėmes. Visi norintys, kad išsipildytų norai, metė į laužą po vaistažolių saują garsiai ištardami norą. Norų buvo pačių įvairiausių: gero derliaus, pakankamai lietaus, sveikatos visam kaimui ir aplinkiniams kaimams, sėkmingai išlaikyt egzaminus ir net šuniuko. Tikimės, kad visi norai išsipildys.
Visi draugiškai ėjom ir prie greta esančio tvenkinio, kas vainikėlių plukdyti, o kas pasigrožėti. Ir kokios gi Joninės be paparčio žiedo ieškojimo, simboliška, kad jį pavyko surasti tai pačiai laimingajai, vardu Laima, kaip ir prieš dešimt metų. Visi ieškotojai buvo apdovanoti saldžiais paguodos prizais, o laimingoji specialiu prizu.
Vėl pradėjus lyti, ėjome į salę vaišintis, šokti, dūkti ir dainuoti, o lygiai dvyliktą dar paleidome į dangų žibintą, kad visų Jonų ir Janinų norai išsipildytų.
Klebiškio kaimo bendruomenės „Klevas“ pirmininkė Aistė Černevičienė
