Išlaužas, Prienų r. Žuvininkystės ūkio ir žuvies perdirbimo įmonės „Išlaužo žuvis” direktorius
Darius Svirskis pastebi, kad didžiausia problema kaimiškoje vietovėje yra kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų stygius. Anot jo, tai ir viena iš pagrindinių kliūčių, neleidžiančių įmonei toliau plėstis, didinant žuvies ir jos produktų gamybą.
„Nors dažnai mūsų parlamentarai kaip vieną iš svarbiausių dalykų kaime pabrėžia naujų darbo vietų kūrimą, iš tikrųjų problema visai ne ta. Paprasčiausia nėra čia kam dirbti”, – sako D. Svirskis, pabrėždamas, kad išlaužiškiai kolektyve sudaro labai mažą dalį ir beveik visi jie – veteranai, dirbti pradėję dar senajame tarybiniame žuvininkystės ūkyje.
Šiuo metu ūkyje dirba apie 60 darbuotojų, dauguma jų atvyksta iš miesto – Kauno ir Alytaus pusių. Bendrovės direktorius neslepia, kad darbuotojų stygiaus problema itin opi perdirbimo srityje – sunku rasti kvalifikuotus gamybos ir rūkymo technologus, įmonei trūksta ir virėjų, D. Svirskio žodžiais, iniciatyvių, kūrybingų, išmoningų, nebijančių eksperimentuoti ir kurti naujus žuvies gaminius. Šiuo metu žuvies kulinarijos ceche pluša penkios moterys.
Iš viso žuvies perdirbimo, prekybos ir išvežiojimo srityje dirba apie 20 žmonių. Dar du trečdaliai darbuotojų šeria ir gaudo žuvis, taip pat pamainomis saugo tvenkinius ir žuvies sandėlius nuo žmonių ir paukščių. Tam pasitelkiami ir 5 medžiotojai ne tik šautuvais, bet ir septyniomis garso patrankomis baidantys nuo tvenkinių kormoranus ir pilkuosius garnius. „Patrankos drumsčia vietinių gyventojų ramybę, tačiau šių paukščių baidymas būtinas, nes kitaip žala ūkiui būtų didžiulė”, – šypteli D. Svirskis.
Stengiasi patenkinti klientų poreikius
Maždaug prieš penkerius metus įmonė Išlauže įkūrė žuvies perdirbimo cechą ir gaminiais pradėjo prekiauti čia pat esančioje firminėje parduotuvėje. Prieš porą metų „Išlaužo žuvies” firminė parduotuvė duris atvėrė ir Kauno Senamiestyje. Mobili parduotuvė kursuoja tarp Vilniaus („Tymo” turgavietė) ir Kauno (Kauno pilies ir „Savas” turgavietės), maždaug trečdalis užauginamos žuvies pristatoma ir į prekybos tinklus. „Žuvis realizuojama ištisus metus, o pirmiausia ja stengiamės aprūpinti savo regioną. Prekiauti Vilniuje taip pat neblogai sekasi, tik čia jaučiama nemaža konkurencija ir apmaudžiausia, kad ji ne visada yra švari ir graži”, – tarsteli įmonės direktorius.
Jo teigimu, tarp maždaug 20 žuvininkystės ūkių, kuriuos vienija Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija, „Išlaužo žuvis” yra vienas stambiausių ūkių, pagaminančių septintąją dalį visos Lietuvos akvakultūros produkcijos. „Jei asociacija bendrai užaugina iki 4 tūkst. t žuvies ir dar apie 100 t uždarosios cirkuliacinės sistemos, tai mes užauginame apie 700 t prekinių žuvų, o bendrai tvenkiniuose plaukioja 1 000 tonų įvairiausių žuvų”, – sako D. Svirskis.
Beveik trečdalį užaugintos produkcijos bendrovė eksportuoja į Lenkiją ir Latviją, dar tiek pat perdirba ir parduoda firminėse parduotuvėse. O žuvies gaminių pasiūla išties nemaža – 270 skirtingų pavadinimų gaminių, tik ne visi jie vienu metu gaminami ir siūlomi klientams. Kasdien pirkėjai gali rinktis iš maždaug 50 skirtingų žuvies gaminių, įskaitant gyvą ir rūkytą žuvis, – jų pasiūlą ir pasirinkimą lemia sezoniškumas, ir, žinoma, klientų pageidavimai. Anot įmonės direktoriaus, Išlaužo firminėje parduotuvėje perkamiausia yra rūkyta žuvis, Kaune – kulinariniai gaminiai, o turguose – skrosta žuvis.
Išsiskiria auginamos žuvies įvairove
Per 500 ha užimančiuose tvenkiniuose auginamos kelių rūšių žuvys, bet didžiausią dalį (apie 70 proc.) sudaro karpiai. Plaukioja tvenkiniuose trijų rūšių plačiakakčiai (margieji, baltieji ir jų hibridai), amūrai, europiniai šamai, lydekos, ešeriai, lynai, atskirame kanale – upėtakiai ir eršketai. „Šiuo metu auginame ir naujos rūšies Lietuvoje žuvis – karpio ir karoso hibridus. Kaip ir plačiakakčius, taip ir šios rūšies žuvis Lietuvoje pradėjome auginti pirmieji”, – teigia „Išlaužo žuvis” vadovas ir priduria, kad iš viso ūkyje yra augintos 22 rūšių žuvys. Jo teigimu, šis hibridas ypač greitai auga, dydžiu yra panašus į karpį (gali užaugti iki 5-6 kg), o skoniu primena karosą. Be to, šios rūšies žuvys nedrumsčia vandens ir neknisa krantų, todėl labai populiarios yra privačiuose tvenkinėliuose.
Viename tvenkinyje auga 5-7 rūšių žuvys ir kiekviena žuvis ten atlieka savo vaidmenį. Grūdais, kurie perkami išskirtinai tik iš smulkiųjų vietinių ūkininkų, nenaudojančių glifosato grūdams desikuoti, šeriami tik karpiai. Nors šiek tiek pašaro nutveria lynai ir amūrai, tačiau pastarieji minta daugiausia nendrėmis ir kitomis žolėmis, todėl nereikia sukti galvos dėl tvenkinių tvarkymo (nereikalingos ir nendrapjovės). Baltieji plačiakakčiai minta fitoplanktonu, daugiausia melsvadumbliais, margieji – sunaikina zooplanktoną, o hibridinės rūšies plačiakakčiai išvalo tvenkinį nuo dumblių, bakterijų ir zooplanktono. „Mėgstu mūsų tvenkinius lyginti su Dzūkijos ežerais – jie palyginti gražūs ir skaidrūs”, – šypteli D. Svirskis.
Šiemet atsisakė pramoginės žvejybos
Pavasarį Išlaužo žuvininkystės ūkis prekiauja tvenkiniams įžuvinti skirtomis žuvytėmis. „Esame didžiausi žuvyčių pardavėjai, bet mums įkandin seka iš Lenkijos mailių perkantys ir jį visur platinantys prekiautojai. O tai mums kelia ypač didelį nerimą, nes kaimyninėje šalyje siaučia baisos žuvų ligos – karpių herpes ir letargo virusai. Pastaroji liga nauja, bet tokia pat grėsminga kaip ir šernų platinamas kiaulių maras. Niekada nežinai, iš kurios pusės liga gali pasibelsti ir į tavo ūkį – ar ją atneš kormoranai, ar žuvyčių pardavėjai bei augintojai, įleidę užkrėstą žuvį į tvenkinuką, su kuriuo susisiekia mūsų tvenkiniai”, – nuogąstavimais dalijasi vadovas.
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkį nuo ligų, šiemet atsisakyta ir pramoginės žvejybos. Panašus žingsnis buvo žengtas ir maždaug prieš penkerius metus, kai buvo kilusi karpių herpes viruso grėsmė. Tačiau D. Svirskis neslepia, kad tai – ne vienintelė pramoginės žvejybos, kuri buvo ypač populiari, atsisakymo priežastis.
„Iš šios veiklos gaunamos pajamos sudaro gana nedidelę dalį, o investicijų reikia nemažai, bet svarbiausia, kad labai sunku ją kontroliuoti. Kiekvienas, sugebantis pasigauti žuvį, nori išsinešti jos kuo daugiau. Jei pavyksta sustabdyti išnešimą, gyva ar negyva žuvis išleidžiama į tvenkinį. Nekalbu apie visus žvejus, tačiau labai gaila, kad tokio mentaliteto žvejų yra gana didelė dalis”, – nemalonią priežastį, dėl kurios nuspręsta neberengti pramoginės žvejybos, įvardija įmonės direktorius.
