Artėjant nepriklausomos Lietuvos Respublikos šimtmečiui, Valstybės pažinimo centras pakvietė leistis į dvylikos užduočių laisvės kelionę. Jiezno gimnazijos aštuntokai priėmė kvietimą ir dabar kiekvieną mėnesį jų laukia vis naujas iššūkis. Gegužės mėnesio užduotis – padaryti gerą darbą: suorganizuoti švarinimosi talką, pasodinti medelį ar kitais būdais pradžiuginti save bei savo aplinką.
Kreipėmės patarimo į Jiezno seniūną Algį Bartusevičių ir jis pasiūlė prisidėti prie talkos tvarkant buvusių žydų kapinių vietą. Pasiūlymas prasmingas, nes ir gimnazija, ir seniūnija vis labiau įsitraukia į Jiezno žydų bendruomenės atminties gaivinimą, nors kartu ir netikėtas.
Miestelio žmonės gerai žino masinę kapavietę prie Jiezno ežero, tačiau paaiškėjo, kad ne tik vaikai, bet suaugusieji nėra girdėję apie porą šimtmečių egzistavusias civilines žydų kapines. Kaip papasakojo seniūnas, 1950 metais, įkūrus Jiezno rajoną, ūkinei veiklai patogioje vietoje esančios kapinės buvo tiesiog suartos, antkapiai sunaikinti ir pastatyta betono mazgo aikštelė. Po trumpos krašto istorijos pamokos, mokinių būrelis prisidėjo prie vietinių darbininkų, grėbė žolę ir nešiojo nupjautas šakas.
Seniūnas Algis Bartusevičius pasidalino planais, kad, iki galo sutvarkius buvusių kapinių plotą, čia bus pastatytas lauko akmuo su iškaltais atminimo žodžiais, taip atiduodant pagarbą, o ir skolą, pradingusiam Jiezno štetlui.
Jolita Stačiokaitė, Jiezno gimnazijos mokytoja
