Nuvykti į Balbieriškį ir paruošti reportažą iš šios parapijos Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčios atstatymo darbų paskatino į „Alytaus naujienų“ redakciją užsukęs alytiškis Ramūnas Laužadis, šiuo metu dirbantis užsienyje. Jo pastebėjimu, maldos namai atjaučių žmonių dėka jau stiebiasi aukštyn, bet gal atsiras daugiau norinčiųjų ir galinčiųjų kiek nors prisidėti prie greitesnio bažnyčios atstatymo.
„Lietuvoje žmonės jau ir taip suspausti, kunigas iš parapijiečių ir aplinkinių apylinkių gyventojų nesugebės susirinkti pinigėlių tiek, kiek reikia bažnyčios baigčiai.
Emigrantai, manau, gali sau leisti šiek tiek daugiau negu vietiniai. Jie padeda savo tėvams, likusiems šeimos nariams, gal galėtų savo auka prisidėti ir prie bažnyčios pastato statybos, kur melstis renkasi žmonės, net jų tėvai, kiti artimieji. Gal kada ir patys joje apsilankys. O gal ir parapija galėtų su emigrantais užmegzti artimesnį ryšį? Išeiviai labai laukia atvykstančių menininkų, muzikantų ir dainininkų. Gal į užjūrį pas išeivius iš mūsų šalies galėtų nuvykti ir lietuviškos bažnyčios atstovų?“ – abipusiai ieškoti glaudesnių bendravimo ryšių siūlo R.Laužadis.
Nuvykę į Balbieriškį, pataikėme į didelį statybininkų ir parapijiečių džiaugsmą – pilką vidudienį kuklaus saulės šypsnio nutviekstas sužibo ką tik iškeltas statomos bažnyčios didingas bokštas. Mus pasitiko trys euforijoje buvę žmonės – Balbieriškio klebonas Remigijus Veprauskas, architektas Vilius Urbonas ir statybų vadovas Jonas Urbonas.
Kas buvo sudėtingiausia, jau įveikta
Visiems malonu, kad jau yra kuo pasidžiaugti, kad žmonės mato, jog jų aukos jau pastebimos vis ryškėjančioje šventovėje. Klebonui R. Veprauskui mūsų pokalbio metu net kelis kartus teko priimti telefonu parapijiečių išsakytas džiugias žinutes, kad šie jau mato švytintį bažnyčios bokštą.
Bažnyčia iškilo toje vietoje, kur stovėjo senoji, medinė. „Bažnyčia kaip statinys yra ypatinga vieta ir ji turi būti ypatinga, mes stengiamės, kad ji tokia ir liktų. Altorius išliks toje pačioje vietoje, kur buvo senasis. Bažnyčia bus šiek tiek mažesnė savo vidaus plotu, bet aukštis išliks toks pats. Atsisakyta dviejų bokštų. Gyventojai labai pageidavo, bet turime suprasti tai, kad keičiasi laikai, keičiasi konstrukcijos, buvo medinės, sudegė, nebėra. Buvo prašymas, kad daugiau nedegtų, tad parinkome nedegias, kuo įmanoma ilgaamžiškesnes medžiagas“, – dėsto projekto architektas V.Urbonas.
Projektas buvo viešinamas, vyko ne vienas susirinkimas. Bendruomenės nariai gana aktyviai, pasak architekto, domėjosi, klausinėjo. Pirminiai variantai bendru sprendimu buvo netgi pakoreguoti.
„Tai miestelio bendruomenės bažnyčia, privalu žmonėms žinoti, tad ir turi būti pristatyta, išaiškinta. Pasirinktas šiuolaikiškas statinio stilius gyventojams patiko. Man asmeniškai pačios gražiausios gotikinės bažnyčios. Šiek tiek to stiliaus žaismo įdėjau į langus, į skliautą, bet akivaizdžiai tai – šių dienų architektūra“, – apžvelgdamas dar religinio kulto reikmenimis neapstatytą vidaus erdvę teigė jaunas architektas V.Urbonas.
Statybos darbus vykdančios UAB „Archis“ statybos vadovui J.Urbonui ši diena taip pat džiugi.
„Prieš gerus metus darbus pradėjome nuo pamatų. Statiniams su bokštu reikalinga patikima atsvara. Balbieriškio apylinkės smėlingos, teko kasti labai gilius pamatus, jie siekia iki aštuonių metrų gylio. Smagiai jaučiamės, juk per vienerius metus pavyko pastatyti bažnyčią ir uždėti bokštą. Stebuklas, ne kitaip, nes tai, ką matote, padaryta geradarių ir parapijiečių suaukotais pinigais. Tikintieji nori, kad labai gražūs būtų jų maldos namai, mes tą ir darome“, – neslepia džiaugsmo religinio kulto pastatų statytojai iš Kauno, UAB „Archis“ specialistai.
Jų pastebėjimu, gelžbetoninės konstrukcijos yra pats sudėtingiausias darbas ir jis puikiai įveiktas. Sudėtinga buvo ir su trijų dalių pamatais, kuriuos reikėjo ne tik giliai kasti, bet ir kolonas daryti. Betoninė siena priešais altorių taip pat įgudimo ir žinių reikalaujantis darbas.
Ne vienas kolega, su kuriais kauniečiai konsultavosi, užjausdami „Padėk, Dieve, jums“ linkėjo.
Bažnyčia bus mažesnė, bet jaukesnė
„Mes turime patirties, nes esame pastatę Prienų parapijos globos namus, esame atlikę kitų bažnyčių renovaciją, turime ypatingų statinių, paveldo statybų ir daugiabučių namų renovaciją vykdome. Viską gerai mano vyrai atlieka, turi patirties, tiek metų dirba, ir dirba gerai, nes techninės priežiūros specialistai taip sako. Statybos inspekcija iš Vilniaus jau du kartus jų darbus čia, Balbieriškyje, tikrino ir jokių priekaištų neturėjo. Statyti bažnyčią mums daugiau garbės reikalas, o ne piniginis. Šiuo atveju, kai viskas iš rėmėjų eina, statybininkų uždarbis ne pats didžiausias, bet vyrai tą supranta“, – kalbėjo statybų vadovas J. Urbonas.
„Kai žmogui garbė ką nors atlikti, tai labai daug ką reiškia“, – atitaria klebonas, kuriam bažnyčios statyba – savotiškas išbandymas, nes, kaip sako dvasininkas, jis buvo ne tokiai bažnyčios statybai ruoštas. Kaip pats pabrėžia, gyvai bažnyčiai, o ne mūrui statyti.
Pasak klebono, jo indėlis – mažų mažiausias, Dievas taip sulaimino, Mergelė Marija, kurios vardu tituluota ši bažnyčia, užtarė, ir statybų darbai vyksta.
Tai, ką dvasininkas šiandien mato sudegusios bažnyčios vietoje, jam tikrai patinka. Ir trečdaliu mažesnis už buvusiąją jos dydis tinka, nes vidaus erdvė jauki, statinys iš kokybiškų šiuolaikinių nedegių medžiagų. Įrengta saugi žaibosauga, jos strypų įžeminimo bendras ilgis – apie 60 metrų. Tokio ilgio reikėjo dėl smėlingo grunto.
„Archio“ vadovas planuoja iki žiemos atlikti ir aplinkos sutvarkymo darbus. Aišku, viskas priklausys nuo finansų. Bendra statinio sąmata – 750 tūkstančių eurų, tačiau brangstančios statybinės medžiagos šią sumą gali padidinti iki milijono eurų.
Naujos bažnyčios bendras plotas – 360 kvadratinių metrų, iš jų 260 – pirmojo aukšto. Sėdimų vietų – 108, pasak klebono, jeigu sustotų vienas prie kito, kaip silkės statinėje, tai sutilptų ir 500 žmonių. Balbieriškio parapija vienija 2,5 tūkst. parapijiečių.
Du kartus per mėnesį – mišios už aukotojus ir rėmėjus
Po studijų Romoje kunigas R. Veprauskas atliko sielovadinį darbą, dėstė seminarijoje, Vytauto Didžiojo universitete. Į Balbieriškį atėjo nuo dėstytojo kėdžių, nes, kaip pats sako, norėjosi pagaliau užimti tik vieną kėdę, klebono. Čia, Balbieriškyje, ir sulaukė didžiulio išbandymo.
2013 metų rugpjūčio 8-osios naktį netekę savo maldos namų, sielvartavo visi parapijos tikintieji. Šiandien, kaip sako klebonas, yra juos už ką pagirti: ėjo ir dirbo kiek kuris pajėgė, valė, tvarkė, aukojo pagal išgalias.
„Aukojo ir svetimi žmonės, buvę kraštiečiai, parėmė Vilkaviškio ir Šiaulių vyskupijos, kai kurie kunigai asmeniškai. Tikrai yra visokių žmonių, bet gerų – dauguma. Be gerų ir savęs turbūt negalėtume įvertinti. Ne visus darbus galėjome atlikti savo jėgomis, teko samdyti įmonių ir visiems nuodėguliams išvežti, apdegusiems medžiams išpjauti. Labai pamalonino tai, kad įstaigų vadovai suprato mūsų situaciją ir padarė nuolaidų. Daug padėjo Alytaus profesinio rengimo centro Balbieriškio skyriaus mokiniai. Jautėme visų rūpestį ir paramą, todėl nesijautėme vieni palikti bėdoje“, – iki šiandien visuotiną pagalbos jausmą mena klebonas. Du kartus per mėnesį čia aukojamos atskiros mišios už aukotojus ir rėmėjus.
„Tik po gaisro nuvažiavau leidimo naujai bažnyčiai statyti. Specialistai sako, kad žemė tai valstybės. Teko lėkti ir lėkti į Prienus, kol visi reikalai susistygavo“, – mena rūpesčius po medinės bažnyčios gaisro iš Kauno, Aukštosios Panemunės parapijos, kilęs klebonas.
Architektas V.Urbonas dvasininko mintis pratęsė iš savų pozicijų: „Kiekvienas projektas turi išlaukti savo eilės. Ruošimo ir derinimo darbai užtruko porą metų.“ Jis gal dvidešimt bokštų buvo suprojektavęs, bet dvasininkija išsirinko pirmąjį variantą.
Bažnyčioje, kaip reikalauja kanonai, bus vienas altorius, sakykla, krikštykla, Kryžių stacijos. Norima originalaus centrinio paveikslo, kuris liudytų ir bažnyčios titulą – Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus.
Po gaisro rastas kryžius saugomas kaip relikvija
Daug darbų reikėjo atlikti iki šiandien matomo rezultato. Vien parapijiečių lėšomis vargu ar buvo kada nors pastatyta bažnyčia, daugelio statybas finansavo fundatoriai – turtingi žmonės. Balbieriškio krašte dabar nėra labai turtingų žmonių, verslininkų, kurie galėtų finansuoti naujos bažnyčios statybą. Religinės bendruomenės į Europos Sąjungos fondus pretenduoti negali.
Parapijiečiai labai nori, kad kuo greičiau galėtų melstis naujoje bažnyčioje. Kai sienos radosi, klebonas dešimt kartų per dieną išgirsdavo klausimą, kada baigsis visi darbai. Dievo valia gal ir atsiras daugiau, norinčiųjų ir galinčiųjų padėti Balbieriškio parapijos žmonėms kuo greičiau įsirengti jaukius maldos namus.
Dabar parapijiečiai šv. mišių renkasi į koplytėle vadinamus bendruomenės namus, statytus 1920 metais. Čia kažkada buvo senoji klebonija, sovietmečiu – ligoninė. Šiame laikiname dvasiniame centre kaip relikvija ant sienos pritvirtintas kryžius nuo vieno sudegusios bažnyčios bokšto. Visa, kas liko iš buvusių maldos namų. Medinė sudegusi bažnyčia statyta 1888 metais, kryžiaus nukalimo data – 1885-ieji, pasak klebono, žmonės ir anuomet labai laukė savo bažnyčios statybos baigties, tad iš anksto ir kryžių nukaldino.
Sekmadieniais tikintieji renkasi į kultūros ir laisvalaikio centrą, kur erdviau. Juk malda, buvimas bendruomenėje buvo svarbus visais laikais.
Buvusi Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčia turi didelę ir turtingą istorinę praeitį. Daug kartų griauta, ardyta ir perstatyta, ji visą laiką buvo medinė. Bažnyčioje susikaupė daug religinių bei kultūrinių vertybių, kurios per gaisrą buvo sunaikintos. Gaisro liepsnos prarijo nemažai kultūros paveldo vertybių, tarp jų – ir 1802 metais datuojamus unikalius Balbieriškio krašto auksarankių stalių išdrožtus medinius altorius ir vargonus, skulptūras, stacijas, XVII–XVIII a. tapytus šventųjų paveikslus.
alytausnaujienos.lt informacija ir alytausgidas.lt nuotrauka
* * *
Visi norintieji yra nuoširdžiai kviečiami paremti Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčios atstatymą. Brangi ir laukiama net ir mažytė piniginė auka.
Atstatomos Balbieriškio bažnyčios sąskaita „Luminor“ (buvęs DNB) banke – LT464010041100476000.
