Stefa Juršienė (1934-2020) – rašytoja, mokytoja.
Gimė Alko kaime (Plungės rajone). Nuo 1971 m. iki 2020 m. gyveno, dirbo ir kūrė Prienuose.
Penkerius metus dirbo „Žiburio“ gimnazijoje, vėliau Prienų specialiojoje internatinėje mokykloje, mokė Lietuvių kalbos ir literatūros, aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje. 2019 m. buvo įteikta Prienų rajono savivaldybės „Dėkingumo“ nominacija „Už gyvenimo pasiekimus“.
Poetė – Nepriklausomų rašytojų sąjungos narė. Kūriniai spausdinami šios organizacijos leidiniuose, žemaitiškame almanache „Sava muotinu kalbo“ (1998 m.).
Yra išleidusi eilėraščių knygų: „Vakaro erškėtis“ (1996), „Akimirkos paukštis“ (1999), „Delčia virš liepos“ (2001), „Kol tyla atsibus“ (2002), „Rytą vakarą“ (2004), „Vėjo žolės“ (2006), „Balandis pūgoje“ (2007), „Ir niekas kaip viskas“ (2010), „Pūgos gėlė“ (2010), „Prakalbintoji upė“ (2012), „Pūgos gėlė“ (2012), „Akimirkos minorai“ (2017), „Žemė žalia amžinybė“ (2020).
Prienų krašto muziejaus informacija
