2012 m. gruodžio 13 d. prisiekusi socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama koalicinė XVI-oji Vyriausybė savo darbą pradėjo, realiai dirbdama dviem etatais: pirmininkavo Europos Sąjungos (ES) Tarybai (pirmąjį 2013-ųjų pusmetį – pasiruošimui pirmininkauti, antrąjį – pačiam pirmininkavimui) ir dirbo kasdienį Ministrų Kabineto darbą.
Kita vertus, Vyriausybei reikėjo įgyvendinti savo veiklos programą dar nepasibaigusios ekonominės krizės sąlygomis ir taisyti buvusių valdančiųjų konservatorių ir liberalų antikrizinės politikos klaidas. Šios Vyriausybės valdymo laikotarpiu Lietuva pasiekė aukščiausią BVP lygį savo istorijoje ir 2014 metais* siekė 75 proc. ES vidurkio.
1. Nuo 2012 metų Lietuvoje – mažiau skurdo: socialdemokratų vadovaujama vyriausybė padidino pajamas labiau skurstantiems gyventojams
LSDP vadovaujamam ministrų kabinetui visada buvo ir yra ypatingai svarbu suteikti Lietuvos gyventojams tvirtas socialines garantijas, kad jie galėtų jaustis materialiai saugūs ir laimingi.
Ši vyriausybė keturis kartus pakėlė minimalią mėnesio (MMA) algą, o nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA didins dar 30 eurų iki 380 eurų. Nuo 2016 m. sausio 1 d. vyriausybė pakėlė ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, o papildomą NPD už kiekvieną vaiką (jau trečiąkart) – net dvigubai nuo 60 iki 120 eurų.
Socialdemokratai ne tik pradėjo per ekonominę krizę konservatorių-liberalų vyriausybės neteisėtai sumažintų pensijų kompensavimą, bet ir jau dukart jas pakėlė, iš viso – daugiau nei 10 eurų. Lietuvos gyventojų skurdo mažėjimui nemažos įtakos turėjo ir komunalinių paslaugų kainų mažėjimas.
Vyriausybė pasirūpino viešojo sektoriaus darbuotojais, kurių algas irgi padidino:
socialinių paslaugų darbuotojų nuo 2016 m.– 15 proc.;
kultūros ir meno darbuotojų 2016 m. liepos 1 d. (jau trečią kartą) – vidutiniškai 71 euru;
darželių auklėtojams ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams dukart – iš viso 15 proc. (2015 m. – 5 proc., 2016 m. – 10 proc.);
pedagogų – 3 proc., jaunųjų pradedančiųjų mokytojų – 5 proc. nuo 2016 m. (o nuo rugsėjo pedagogų atlyginimų kėlimui vyriausybė skirs papildomus 8 mln. eurų);
policijos pareigūnų iki 2016 m. liepos 1 d.: žemiausios grandies – nuo 375 iki 600 eurų, vidurinės grandies – nuo 425 iki 700 eurų „į rankas“;
ugniagesių gelbėtojų, dirbančių pamainomis – 10 proc., o visų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų – 5 proc. nuo 2016 m. liepos 1 d.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) nuo 2013 iki 2015 metų išaugo daugiau nei 100 eurų: nuo 647 iki 757 eurų. Visų šių vyriausybės pastangų rezultatas – 2014 m. Lietuvoje buvo mažiausiai gyventojų, gyvenančių ties skurdo rizikos riba (prieš socialines išmokas), per visą nepriklausomybės laikotarpį – 27,3 proc. (2010 m. – 34 proc.).
2. Revoliucinis LSDP vadovaujamos vyriausybės pasiekimas – socialinis modelis
Birželį turi būti priimtas socialinis modelis, kuris Lietuvos darbo rinką padarys lankstesne, modernesne, veržlesne ir patrauklesne samdomiems darbuotojams, verslininkams ir užsienio investuotojams. Jis padidins visos Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir augimo tempus, sudarys sąlygas žmonėms gauti didesnes pajamas, mažins skurdą ir socialinę nelygybę.
Socialinis modelis padėtų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, t.y., pusė tiek, kiek dabar yra bedarbių (160 tūkst.). Atitinkamai nedarbas gali sumažėti iki 7 proc. Modelio įgyvendinimas užtikrins didesnius atlyginimus, nes sumažės darbo apmokestinimas, o minimalus darbo užmokestis bus mokamas nebent už nekvalifikuotą darbą.
Darbuotojai įgaus net 60 naujų teisių: galimybę dirbti lanksčiu grafiku, teisę mokytis visą gyvenimą (5 papildomas apmokamų atostogų dienas per metus arba iki 20 pusdienių), gauti informaciją apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje, kūrybines metų trukmės atostogas (mokslui ar menui kurti), galimybę dalintis su kolega darbo vieta (pvz. studentams ar tėvams), naujas garantijos dirbantiems pagal terminuotą sutartį (išeitinę išmoką pasibaigus sutarčiai).
Valstybė sudarys geresnes sąlygas mamoms ir tėvams derinti šeimą ir darbą: darbo laikas būtų derinamas pagal savo poreikius – galima dirbti iš namų, ne visą darbo dieną, rinktis kitas poilsio dienas nei savaitgaliai.
Jaunimui – galimybė įsidarbinti ir suderinti mokslus. Naujos įdarbinimo formos ir laisvesnė darbo grafiko apskaita padėtų įsidarbinti jaunimui pusę dienos, dirbti kintančiu grafiku, derinantis prie paskaitų ir mokslo.
Pensininkams bus nuosekliai didinamos pensijos pagal automatinį pensijų indeksavimą, kasmet įstatymu nustatytu laiku.
Neveiksnias „popierines“ garantijas netekusiems darbo žmonėms pakeistų mažesnės, bet užtikrintos (dabar išeitines gauna tik 1 proc., o 90 proc. išeina neva „savo noru“). Tačiau nedarbo draudimo išmokos bus didesnės ir mokamos ilgiau. Išmokų mokėjimą garantuos specialas fondas, o išmokos „pagal stažą“ nebediskriminuos jaunimo. Bus taikoma reali atleidimo iš darbo priežastis, išmokant darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką.
Bedarbiams bus teikiama veiksminga pagalba grįžtant į darbo rinką. Bus lengviau susirasti darbą – lankstesni darbo santykiai paskatins darbdavius kurti daugiau darbo vietų. Galimybė bedarbiams įsidarbinti pagal naują užimtumo rėmimo priemonę – išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus.
Nepatenkintiems darbdaviu greičiau ir efektyviau bus sprendžiami darbo ginčai dėl neišmokėtų atlyginimų, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų ar darbo sutarčių pakeitimo darbo ginčų komisijose. Jau dabar taip išsprendžiama 70 proc. ginčų, o apskundžiama tik 2 proc. sprendimų.
Smulkiam ir vidutiniam verslui bei startuoliams bus lengviau kurti savo verslą, sumažinus biurokratinę naštą, įvedus paprastesn darbuotojų samdymo ir atleidimo tvarką ir daugiau darbo formų (terminuotoji, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi).
3. Lietuvoje nedarbas žymiai sumažėjo ne tik dėl to, kad šalies ekonomika atsigavo po ekonominės krizės, bet ir todėl, kad Vyriausybė ženkliai padidino užimtumą
Nedarbas Lietuvoje nukrito nuo rekordinių 17,8 proc. 2010 m. (2012 m. – 13,4 proc.) iki 9,1 proc. 2015 m., o 2016 m. prognozuojama 8,6 proc. Lietuva veržiasi į ES lyderius kovoje su jaunimo nedarbu: jis nukrito nuo 26,7 proc. 2012 m. (2010 m. – 35,7 proc.) iki 16,3 proc. 2015 m.
Tuo tarpu užimtumas mūsų šalyje išaugo nuo 62 proc. 2012 m. iki 65,7 proc. 2014 m., jaunimo atitinkamai – nuo 21,5 proc. iki 27,6 proc.
Daug darbo vietų vyriausybė sukūrė, intensyviai vykdydama masinę pastatų renovaciją bei stambių energetinių ir infrastuktūros projektų, kaip suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija, geležinkelio „Rail Baltica“ ir kt., statybą.
Sėkminga A. Butkevičiaus ministrų kabineto tiesioginių užsienio investicijų politika taip pat prisidėjo prie daugiau nei 5,5 tūkst. darbo vietų kūrimo.
4. Šis ministrų kabinetas pradėjo ir sėkmingai įgyvendina masinę pastatų renovaciją
2013 m. A. Butkevičiaus vyriausybės dėka prasidėjo masinė daugiabučių renovacija visose Lietuvos savivaldybėse. Nuo 2013 iki 2016 m. atnaujinti 831 daugiabučiai, t.y., daugiau nei 21 tūkst. butų, kuriuose gyvena per 50 tūkst. žmonių. Šiuo metu atnaujinami 1715 namai, suderinti 3658 investiciniai planai. Tik per praėjusius 2015 metus buvo renovuoti 574 daugiabučiai namai, kuriuose yra apie 17 tūkst. butų. Jei bus renovuoti visi planuojami daugiabučiai, iš viso renovacija palies maždaug 125 tūkst. butų, kuriuose gyvena beveik trečdalis milijono žmonių.
Daugiabučių namų atnaujinimo programa pradėta įgyvendinti dar 2004 metais. Per aštuonerius metus iki 2012 metų pabaigos buvo atnaujinti tik 479 namai. Nepaisant Andriaus Kubiliaus vyriausybės programoje iškelto ambicingo tikslo kasmet atnaujinti apie 2 000 daugiabučių pastatų, 2009–2012 m. Lietuvoje iš viso buvo renovuoti tik 237 daugiabučiai, o 2012 m. – vos 37 daugiabučius.
Valdant socialdmeokratams, 2014 m. atskirose savivaldybėse jau vykdoma kvartalinė renovacija, taip pat – centrinės valdžios viešųjų pastatų ir gatvių apšvietimo modernizavimas.
Po namo renovacijos šilumos energijos suvartojimas sumažėja apie 40 proc. Senų namų gyventojams už šildymą tenka mokėti daugiau nei 10 kartų didesnes sumas nei naujų ar renovuotų namų gyventojams.
5. Butkevičiaus vyriausybė ne tik užtikrino didesnę energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, bet ir žymiai sumažino energijos kainas vartotojams
Būtent šiai LSDP vadovaujamai vyriausybei pavyko padaryti istorinį proveržį, didinant Lietuvos energetinį saugumą ir mažinant energijos kainas po to, kai sustiprėjo būtinybė siekti didesnio energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Lietuvos infrastruktūrinį saugumą didina ir toliau sėkmingai statoma europinė geležinkelio „Rail Baltica“ vėžė.
Butkevičiaus Vyriausybė iš mirties taško išjudino suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, kuris užtikrina ne tik nepriklausomą dujų tiekimą, bet ir rezervinę elektros gamybą, statybą Klaipėdoje ir 2014 m. gruodžio 3 d. ją užbaigė, taip pat – Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekį, kuris leis išnaudoti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus bei užtikrins energetinį saugumą tuo atveju, jei būtų nutrauktas dujų tiekimas iš Rusijos.
2016 m. pradžioje baigta ir 453 km ilgio „NordBalt“ su Švedija bei 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ su Lenkija elektros jungčių statyba, vyksta jų bandymai. Jų dėka Lietuva bus sujungta su technologiškai skirtingais Vakarų Europos ir Skandinavijos tinklais bei galės įsigyti trūkstamą elektrą ne tik iš Rusijos, bet ir iš Vakarų Europos: jungtimi su Lenkija – iš kontinentinės Europos, jungtimi su Švedija – iš Šiaurės Europos, padidės elektros tiekimo saugumas ir patikimumas, sumažės elektros kaina vartotojams. „NordBalt“ sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 proc.
Šilumos ūkio pertvarka kartu su šiais strateginiais energetikos projektais turėjo tiesioginės įtakos dujų, šilumos ir elektros kainos mažėjimui. Per pastaruosius trejus metus (2013-2015) gamtinių dujų kaina maisto ruošimui sumažėjo nuo 0,9 iki 0,75 euro už kubinį metrą, o būsto šildymui – nuo 0,65 iki 0,44 euro už kubinį metrą. „Eurostato“ duomenimis, 2014 m. dujų kaina Lietuvoje nukrito daugiausiai Europoje. Panaikinus teikėjų monopolį, biokuro kaina sumažėjo 20 proc.
Nuo 2013 m. elektros energijos kainos gyventojams kasmet nuosekliai mažėja. 2014 m. kaina mažėjo 6 proc., 2015 m. – 7 proc., 2016 m. – 4,6 proc. Mums pavyko kainą sumažinti ir kitiems metams. Nuo 2013 iki 2016 metų elektros energijos kaina sumažėjo net 17,6 procentų
2015 m. spalio 16 d. iškilmingai atidaryta „Rail Baltica“ nuo Lenkijos – Lietuvos sienos iki Kauno atkarpa. Taip pat numatoma, pagerinus infrastruktūrą, padidinti keleivinių traukinių greitį šiame ruože nuo 120 km/h iki 240 km/h.
„Rail Baltica“ yra didžiausias, kada nors vykdytas transporto projektas Lietuvoje, sujungsiantis Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją. Jį užbaigus Lietuva taps dviejų transeuropinio tinklo geležinkelių koridorių (Baltic-Adriatic; North Sea-Baltic) dalimi ir galės aptarnauti didelę dalį ES prekybos su trečiosiomis valstybėmis srautų. „Rail Baltica“ greitins Lietuvos susisiekimą ir prekių mainus su kitomis Europos valstybėmis, sujungs žmones, paskatins naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.
6. Per trejus valdymo metus (2013-2015) valdantieji socialdemokratai iš šešėlinės ekonomikos ištraukė virš 1 mlrd. eurų
Socialdemokratai labai sėkmingai kovoja su korupcija ir šešėline ekonomika. 2015 metais Lietuva pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimą indeksą pakilo per septynias vietas ir dabar užima 32 vietą 168 valstybių sąraše. Konservatorių ir liberalų valdymo pabaigoje 2012 m. užėmė tik 48 vietą iš 178 šalių, o prasidėjus socialdemokratų valdymui 2013 m. – 43-ąją iš 177 valstybių, 2014 m. – 39-ąją iš 175 šalių.
Konservatoriai ir liberalai žadėjo, kad iš šešėlinės ekonomikos per vienerius metus ištrauks 1 mlrd. litų, tačiau ištraukė mažiau nei pusę. Būtent socialdemokratų vadovaujama vyriausybė per trejus metus iš „šešėlio“ jau ištraukė virš 1 mlrd. eurų: vien 2014 m. – apie 348 mln. eurų, o 2015 m. – apie 580 mln. eurų!
Vien 2015 m. vyriausybė šešėlinę ekonomiką Lietuvoje sumažino 1,5 proc., per tris praėjusių metų ketvirčius iš „šešėlio“ surinkta apie 580 mln. eurų (2 mlrd. litų). Žymaus nelegalios ekonomikos tyrinėtojo prof. Friedricho Schneiderio vertinimu, Lietuvoje 2014 m., lyginant su 2013 m., „šešėlis“ susitraukė 0,9 BVP proc. punkto (348 mln. eurų), o per 2015 m. – net apie 1,3 BVP proc. punkto (500 mln. eurų) ir buvo didžiausias ES.
Pagal Stokholmo ekonomikos mokyklos skaičiavimus, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo – nuo 18,2 proc. 2012 m. iki 15,3 proc. 2013 m. Net Lietuvos laisvosios rinkos institutas pripažįsta šešėlinės ekonomikos traukimąsi, valdant kairiesiems, – 2012 m. ji sudarė 27 proc. BVP, 2013 m. – 26 proc. BVP, 2014 m. – 25 proc. BVP.
Nelegalios tabako rinkos susitraukimą Lietuvoje patvirtina kompanijos „Nielsen“ atliekami „tuščių pakelių“ tyrimai – neapmokestintų tabako gaminių mastas mūsų šalyje yra sumažėjęs nuo 35,4 proc. 2012 m. iki 28,4 proc. 2014 m.
Konservatoriams ir liberalams kovoti su „šešėliu“ nesisekė ir dėl to, kad jie ne kovojo su skurdu, o atvirkščiai – jį didino, su krize kaudamiesi skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita. Tai vertė žmones ieškoti, kaip nelegaliai gauti papildomų pajamų, kad išgyventų.
Tuo tarpu jautri socialdemokratų socialinė politika ir kova su skurdu taip pat tapo priemone prieš šešėlinę ekonomiką, nes žmonės prarado poreikį slėpti savo pajamas ar nelegaliai dirbti.
7. Nepaisant Rusijos embargo lietuviškiems produktams, A. Butkevičiaus ministrų kabinetui dirbant kartu su Lietuvos verslininkais per pusantrų metų pavyko atverti 12 naujų rinkų
Nepaisant Rusijos embargo Lietuvos eksportui nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d., didžiulių A. Butkevičiaus Vyriausybės pastangų dėka mūsų šalies pramonės įmonės sėkmingai atsitiesė, ir eksportą į Rusiją sėkmingai pavyko perorientuoti ne tik į ES, bet ir trečiąsias valstybes.
Jau 2014 m. rugsėjį Seimas skubos tvarka pritarė gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimui ir įteisino ritualinį skerdimą, kuris atvėrė Lietuvai naujas eksporto rinkas į islamo ir kitas šalis.
Nors 2015 m. Lietuvos eksportui, kaip ir 2014 m., Rusijos veiksnys – embargas ir Rusijos ekonomikos nuosmukis – vis dar turėjo neigiamos įtakos (pernai visas eksportas sumažėjo apie 5 proc.), tačiau ženkliai išaugo eksportas į ES (7,1 proc.).
Per 2015 m. gauti leidimai ir sudarytos sąlygos Lietuvos įmonėms eksportuoti įvairius lietuviškus maisto produktus į 13 naujai atvertų rinkų: JAV (mėsos produktus), Braziliją (pieno produktus), Argentiną (pieno produktus), Maroką (jautieną), Tunisą (jautieną ir galvijus), Honkongą (jautienos gaminius), Bosniją ir Hercegoviną (jautieną ir jos produktus), Ukrainą (pieno ir mėsos produktus), Egipt (jautieną), Čilę (pieno produktus), Kosovą (jautieną ir jautienos gaminius), Juodkalniją (jautieną ir jautienos gaminius) ir Kiniją (pieno produktus). Su Kinija pasirašytas protokolas ir dėl veislinių galvijų eksporto į šią šalį reikalavimų. Atitinkami protokolai derinami ir su Maroku bei Kosta Rika.
8. Vyriausybei principingai ir sąžiningai laikantis finansinės drausmės, Lietuva įvedė eurą ir pagerino šalies skolinimosi reitingus
Butkevičiaus vyriausybė darė viską, kad atitiktų Mastrichto kriterijus ir įsivestų eurą 2015 metais: 2014 m. Lietuvos valdžios sektoriaus skolos ir šalies BVP santykis vertinamuoju laikotarpiu buvo 39,4 proc., t. y., gerokai mažesnis už maksimalų leistiną 60 proc. dydį. Valdžios sektoriaus deficito ir šalies BVP santykis sudarė 2,2 proc. BVP arba 0,8 proc. punkto mažesnis už leistiną 3,0 proc. ribą. Ilgalaikių palūkanų normų rodiklis Lietuvoje buvo 3,6 proc., kriterijaus reikšmė – ne mažesnė nei 5,4 proc. Vidutinės metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje balandžio mėn. buvo 0,6 proc.
Apskritai kiek būdami valdžioje socialdemokratai visada geriau rūpinasi valstybės finansais nei konservatoriai su liberalais.
2008 m. A. Kubiliaus vyriausybė iš kairiųjų paveldėjo iki 14,6 proc. sumažėjusią valstybės skolą, o 2012 m. A. Butkevičiaus vadovaujamai vyriausybei paliko 40 proc. nuo BVP lygio skolą. „Kubilinis“ 2009–2012 m. Lietuvos viešojo sektoriaus deficitas 6 kartus viršijo 2005–2008 m. lygmenį.
Butkevičiaus vyriausybė valdžios sektoriaus deficitą sumažino nuo 3,1 proc. 2012 m. iki 0,2 proc. 2015 m.
Lietuvos valdžios sektoriaus bendroji skola (nominali vertė laikotarpio pabaigoje), % su BVP
Kovodami su ekonomine krize konservatoriai ir liberalai atmetė net kalbėjimosi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) galimybę, pasiskolino brangiai, ilgam laikui bei dalį paskolų paėmė doleriais. Jei 2009–2011 m. būtų skolintasi trejiems ar penkeriems metams, dabar Lietuva savo užsienio skolą galėtų aptarnauti per metus mokėdama 200–300 mln. eurų palūkanų. 2016 m. biudžeto numatyta už neprotingai brangiai pasiskolintas sumas mokėti 600 mln. eurų.
Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas (-) , % su BVP
Euro įvedimas ir Lietuvos vyriausybės finansinis atsakingumas labai pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą – 2015 m. pavasarį Moody`s agentūros reitingas nuo Baa1 padidintas iki A3, Lietuva skolinosi istoriškai mažomis palūkanomis – vidutiniškai nuo 0,85 proc. iki 0,87 proc. Prasidėjusios derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) dar labiau pagerins Lietuvos skolinimosi reitingus.
9. Pasaulio ekonomikos stagnacija ir dėl Rusijos embargo kritęs Lietuvos eksportas pablogino Lietuvos ekonomines prognozes, tačiau Lietuva vis tiek išlieka viena iš greičiausiai augančių Europos ekonomikų
Po milžiniško Lietuvos ekonomikos nuosmukio ekonominės ir finansinės krizės metu (2009 m. Lietuvos BVP smukimas buvo vienas didžiausių ES – 14,8 proc.) Lietuvos ekonomika įspūdingai atsigavo. Remiantis naujausia Europos Komisijos metine ataskaita apie Lietuvą, vidutiniškai 2011–2014 m. metais realusis BVP augo 4,1 proc.
Realusis Lietuvos BVP peržengė anksčiau pasiektą aukščiausią ribą, t.y., Lietuva pasiekė aukščiausią BVP lygį savo istorijoje ir 2014 m. siekė 75 proc.* ES vidurkio. BVP šiemet Lietuvoje turėtų augti 1,6 proc., kitąmet – 2,9 proc.
| 2005 | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 |
| 7,7 | 7,4 | 11,1 | 2,6 | -14,8 | 1,6 | 6 | 3,8 | 3,5 | 3 | 1,6 |
BVP (bendrojo vidaus produkto) augimas Lietuvoje, 2005-2015 m., %. Šaltinis: „Eurostat“.
Iš pradžių Lietuvos ekonomikos atsigavimą skatino spartus eksporto augimas, vėliau jį vis labiau palaikė vidaus paklausa. O nuo 2013 m., didėjant darbo užmokesčiui, mažėjant nedarbui ir laikantis žemai infliacijai, pagrindiniu Lietuvos ūkio augimo varikliu tapo privatus vartojimas. Prie šalies ūkio atsigavimo prisidėjo ir masinė renovacija, nes atsigavo statybų sektorius ir suaktyvėjo nekilnojamo turto rinka, bei energijos kainos mažėjimas, kuris atvėrė kelią didesniam vartojimui. Taip pat – valstybinių įmonių efektyvumo didinimas per korporatyvinį valdymą.
Tačiau socialdemokratų vadovaujama vyriausybė vadovaujasi principu, kad šalies ekonomikos augimas turi būti paremtas darbo vietų kūrimu ir rūpestinga socialine politika. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas nėra tikslas pats savaime, o priemonė mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bei didinti socialinę lygybę, nes kuo Lietuvos visuomenė bus labiau socialiai lygi, tuo ji bus labiau materialiai klestinti.
Premjero A. Butkevičiaus pastangų dėka Lietuva pradėjo derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, kuriai priklauso turtingiausios pasaulio valstybės ir narystė kurioje vertinama kaip geras valstybės ekonomikos stabilumo ir patikimumo rodiklis.
10. Lietuvos vyriausybė padarė viską, kad Lietuva būtų saugi po to, kai 2014 metais vėl kilo grėsmė po Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą
Nepaisant atsinaujinusios grėsmės iš Rusijos Lietuvos saugumui, Lietuvai pavyko tapti dar saugesne valstybe. A. Butkevičiaus vyriausybė ne tik nuosekliai vykdo įsipareigojimą, duotą NATO, padidinti Lietuvos krašto apsaugos finansavimą iki 2 proc. BVP, kuriuos pasieksime turbūt jau 2018 m. (vėliausiai 2020 m.), bet mūsų valstybė taip pat sugebėjo užsitikrinti dar didesnes saugumo garantijas iš NATO ir JAV.
Konservatoriai ir liberalai per savo valdymą taip sumažino krašto apsaugos finansavimą, kad keletą metų jis nesiekė net 1 proc. BVP, tokiu būdu keldami grėsmę Lietuvos saugumui, darydami Lietuvai gėdą sąjungininkų akyse ir skriausdami mūsų karius.
| 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 |
| 1,11* | 1,08 | 0,88 | 0,8 | 0,78 | 0,77 | 0,89 | 1,11 | 1,48 |
| 361,1** | 287,9 | 244,8 | 246,9 | 255,7 | 267,3*** | 321,8 | 425 | 575,2 |
Lietuvos krašto apsaugos biudžetas. * – proc., ** – mln. eurų; *** – 2013 m. biudžetą tvirtino dar konservatoriai su liberalais. Altinis: Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos krašto apsaugos biudžetas. * – proc., ** – mln. eurų; *** – 2013 m. biudžetą tvirtino dar konservatoriai su liberalais. Altinis: Krašto apsaugos ministerija.
Didindami finansavimą krašto apsaugai, pelnome didesnį sąjungininkų pasitikėjimą ir pageriname tarnavimo sąlygas mūsų kariams. Šie dideli pinigai yra gerai panaudojami: kariuomenės sukomplektavimui (kariniuose daliniuose turi tarnauti tiek karių, kiek reikia); karių apginklavimui ir deramam aprengimui (šarvuotoms liemenėms, naktinio matymo priemonėms, galingesniems ginklams, pavyzdžiui, prieštankinei ir priešlėktuvinei gynybai); karių mokymui ir parengimui; piliečių informavimui apie tikrą situaciją, patriotiniam ugdymui per vaikų ir jaunimo stovyklas, kibernetiniam saugumui.
NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacija, yra saugiausia ir pigiausia gynybos sistema. Dabar NATO sąjungą sudaro 28 šalys, ir tai labai sustiprina mūsų gynybinius pajėgumus. NATO biudžetas yra didesnis už bet kokio įmanomo priešo, ir tai jau yra jo atgrasymas.
Lietuvos oro erdvę saugo NATO valstybių lėktuvai, kartu su mumis – sausumos pajėgų kariai iš įvairių NATO šalių. Pagal Lietuvos susitarimą su NATO, mus gintų ir kitų NATO valstybių kariai, kurie yra mūsų šalies teritorijoje. Be to, skubiai (per 48 ar 74 val.) atvyktų ir daugiau karių iš kitų šalių – vadinamos greitojo reagavimo pajėgos.
* * *
Galiausiai, valdant socialdemokratams, Lietuvos gyventojai atgavo pasitikėjimą valdžia, valstybe ir demokratija.
Socialdemokratams grįžus į valdžią, grįžo ir gyventojų pasitikėjimas Lietuvos valdžia, valstybe ir demokratija. LSDP yra ne tik didžiausia (21,5 tūkst. narių), bet ir populiariausia Lietuvos politinė partija, kurios populiarumas jau ne pirmi metai viršija 20 proc.
Valdant konservatoriams ir liberalams, 2012 m. pavasarį vos 15 proc. Lietuvos žmonių pasitikėjo A. Kubiliaus vyriausybe (ES vidurkis – 28 proc.), o Seimu – vargani 7 proc. gyventojų (ES – 28 proc.). Lietuvoje veikiančia demokratija buvo patenkinti tik 18 proc. lietuvių, o net 79 proc. – nepatenkinti (ES – atitinkamai 51 ir 47 proc.)
Vėl valdant socialdemokratams, 2015 m. pavasarį A. Butkevičiaus vyriausybe pasitikėjo 34 proc. gyventojų (daugiau nei 28 ES valstybių narių vidurkis – 31 proc.), o Seimu – 16 proc. Lietuvoje veikiančia demokratija buvo patenkinti jau 34 proc. lietuvių, o 62 proc. – nepatenkinti (ES – atitinkamai 53 ir 45 proc.).
* 2015 m. duomenys dar tikslinami.
lsdp.lt informacija
Neatlyginama politinė reklama.
