Veiverių istorija

0
555

 Praėjusio šimtmečio gale (1897 m.) Veiveriuose buvo 921 gyventojas. Pirmojo pasaulinio karo metais miestelis ir jo apylinkės labai nukentėjo nuo gaisrų, nes čia vyko kautynės. Artėjant frontui, gyventojai buvo evakavęsi. Nemažai žmonių buvo evakuota ir į Rusiją (Voronežo ir kt. sritis).

1918 m. buvo kuriamas valsčius ir vietinė savivaldybė. 1918 XI 25 sušauktame valsčiaus susirinkime dalyvavo  iš 28 kaimų 40 atstovų. Aktyviausi savivaldybių kūrėjai dr. J. Kuklierius, dr. A. Skirpstūnas, K. Leketckas, K. Kaunas, A. Cinka ir kiti.

Veiverių valsčiaus viršaičiais (pirmininkais ir seniūnais) buvo M. Lukoševičius, M. Gustaitis, J. Blažaitis, J. Čibirka, L. Pačėsa, M. Andriušis, J. Jankauskas, J. Malonis, A. Vyšniauskas, V. Černiauskas, M. Morkienė-Kazlauskaitė, M. Liungienė, P. Lenčiauskas, M. Kleizienė, V. Ramanauskas. Valsčiaus centre buvo policijos nuovada ir daboklė. 1932 m. Savivaldybių žiniose randame, kad valsčiuje buvo – seniūnijų. Veiverių valsčius iki pokario metų priklausė Marijampolės apskričiai.

Pokario metais dėl deportacijų Sibiran ir kitų negandų miestelis buvo sumenkęs. 1959 m. tebuvo 371 gyventojas.

Prieš karą miestelyje buvo nemažai krautuvių, keli mėsininkai, pieninė, dvi kalvės, Glambos paminklu dirbtuvė, vaistinė, paštas, Starkevičiaus motorinis malūnas. Visada dirbo daktaras. Antradieniais buvo turgus.

1983 m. mietelyje gyveno 882 gyventojai. Šiuo metu gyvena 1525 gyventojai (2014 m.)

1948 m. Veiveriuose buvo sukurtas Vinco Miskevičiaus- Kapsuko kolūkis. Pirmasis pirmininkas buvo V. Jankauskas, brigadininkas V. Liungas. Tuo metu Belevičiuose buvo sukurti du maži kolūkėliai – Belevičių ir Vinco Kudirkos. 1951 m. Visi trys kolūkiai buvo sujungti, ir bendras ūkis su centru Veiveriuose pavadintas „Stalino keliu”. Jam vadovauti pagal partijos nurodymą buvo atkelta ne žemės ūkio specialistė E. Draugelienė. Panašūs specialistai tada vadovavo ir kitiems kolūkiams.

Vėliau Veiverių kolūkio pirmininkais buvo V. Migauskas, R. Purvinskas, J. Žėglys, S. Gudynas, V. Gustainis, A. Stanevičius ir paskutinis nuo 1983 m. vadovavęs pirmininkas C. Pacevičius.

Jau nuo šio šimtmečio pradžios Veiveriuose ėmė kurtis įvairios organizacijos. 1905 m. buvo įkurtas blaivybės draugijos skyrius. Buvo choras. 1907 m. buvo suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras. Seminarijoje buvo simfoninis orkestras. Nepriklausomybes metais aktyviai reiškėsi šaulių organizacija (vadovavo M. Lukoševičius). Buvo pastatyti nauji erdvūs kpt. P. Gudyno vardo Šaulių namai (tarybiniais laikais vadintas „Kultūrnamiu”).

1940 m. Buvo baigta statyti 8 komplektų pradžios mokykla, kainavusi 250000 litų. Mokyklą ir Šaulių namus projektavo tas pats  architektas

J. Kovalevskis – Kovas (1906-1977).

Mokykloje veikė biblioteka. Prieš karą spaudą ypač religinę, aktyviai platino kunigai. Biblioteka veikė net vokiečių okupacijos metais. Apie 1953-55 m. Mokiniai  miestelio visuomenei statė pjeses, komedijas (1955m. K. Sajos „Lažybas”). Buvo vaidybai gabių mokinių ir vadovaujant  mokytojui P. Varnui bei padedant Kauno Jaunimo teatrui, buvo pastatyta net operetė „Vestuvės Malinovkoje”. Apie 1979 m. susiburė pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas. Jam vadovavo G. Naruševičiūtė, J. Keišmonienė, J. Beikauskienė. Aktyviausi dalyviai O. ir P. Krušinskai, A. Krasauskienė, R. Ermošenka, J. Jenkauskas, B. Žilinskaitė, G. Berezun, Z. Puišys, A. ir J. Krušinskai. Kolektyvas dalyvavo rajoninėse šventėse, konkursuose, respublikinėje dainų ir šokių šventėje.

Šiuo metu gyvuoja T. Žilinsko gimnazija, mokosi 300 mokinių (2014 m.). Gimnazijai vadovauja  Audronė Raibužienė , daugiau: Tinklalapis: http://www.vtzg.lt

Veiveriuose įsikūrė dar vienas kultūrinis židinys: Antano Kučingio meno mokykla, iš pradžių ji įsikūrė kukliose Starkevičiaus, buvusio malūno patalpose, dabar perkelta į senosios seminarijos patalpas. Mokosi 125 mokiniai (2014 m.), mokykloje dirba 20 pedagogų. Kai kurie mokiniai jau sėkmingai pasirodo ir respublikiniuose konkursuose. Šios mokyklos pirmasisi direktorius buvo Jonas Derbutis. Šiuo metu mokyklai vadovauja Mindaugas Labanauskas. Daugiau apie meno mokyklą rasite: Tinklalapis: http://www.kucingis.lt

Gydytojo A. Urbanavičiaus rūpesčiu buvo pastatyta buvusios klebonijos priestatas kita tokia pat pastato dalis iš vakarų pusės. Taip atsirado pagrindinis ligoninės korpusas. Čia dirbant gyd. A. Urbanavičiui, kurį laiką buvo Kauno klinikų reabilitacijos skyrius. 1983 m pavyzdingai sutvarkytoje ligoninėje buvo 80 lovų. 1993 m. buvo 40 lovų ir dirbo 8 gydytojai.

Šiuo metu veikia Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centras, įsteigtas 1997 m. spalio 1 d. Prie jos 2012 12 31 prisirašę  1647  pacientai, iš jų  372 vaikų. Įstaigoje dirba 27 darbuotojai, iš jų 5 gydytojai, 4  bendrosios praktikos slaugytojos. Įstaigoje yra slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius (www.veiveriupspc.lt).

veiveriai.lt informacija

Komentarai

komentarai