Tartoko pelkė stebina gamtininkus

0
1143

1Tartoko pelkė, esanti Prienų miesto pašonėje, nuolat stebina savo retų rūšių buvimu ir didele gamtosaugine verte. Ne veltui teritorija buvo pripažinta esanti Europinės svarbos ir įtraukta į Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“,  išsaugoti retai Europoje sutinkamą gamtinių buveinių tipą – šarmingą žemapelkę.

Tačiau ir be retos buveinės čia aptinkama nemažai retų rūšių. Jau geras dešimtmetis yra žinoma, kad čia auga 2 gegūnių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą – baltijinė ir raudonoji (Dactylorhiza baltica ir D. incarnata) bei labai reti Lieutvoje daugiametis patvenis (Swertia perennis) ir rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus).

Rusvasis vikšrenis yra įrašytas į pirmąją Lietuvos raudonosios knygos kategoriją, o tai reiškia, kad jis yra ant išnykimo ribos ir reikia imtis maksimalių priemonių jo išsaugojimui. Tuo tarpu Tartoko pelkėje yra gausiausia jo augavietė Lietuvoje.

Bebrų užtvenktose vietose įsikūrė gervių pora.

Sovietmečiu buvusi atvira teritorija apaugo krūmais ir nendrėmis, nustojus čia ūkininkauti. Taip pelkės vertybės arba sunyko, arba joms iškilo išnykimo grėsmė. Buvo nuspręsta pelkę ir aplinkines šlapias pievas atgaivinti.

Todėl paskutinius 3 metus pelkėje buvo atliekami gamtotvarkiniai darbai – kertami krūmai ir šienaujamos nendrės. Rezultatas pasimatė labai greitai.

Jau šiais metais pelkėje atsirado pempės, perkūno oželiai, perėjimo metu stebeti reti ir saugomi raudonkojai tulikai.

Bet labiausiai  gamtininkus nustebino atrastos regioniniam parkui ir Tartoko pelkei labai svarbios dvi naujos saugomos augalų rūšys – dvilapis purvuolis (Liparis leoselii) ir riestasis ktenidis (Ctenidium molluscum).

Dvilapis purvuolis įtrauktas ir į Europos Sajungos saugomų augalų sąrašą. Tai viena iš Lietuvos orchidėjų, kuri auga pelkėse ir kuriai Europoje steigiamos specialios apsaugos teritorijos.

Pastebima ir kita teigiama tendencija Tartoko pelkėje – vietoj buvusių tankių ir sunkiai praeinamų krūmynų atsistato gamtiniu požiūriu žymiai vertingesni ir rūšimis  turtingesni melvenynai, viksvynai.  Belieka tikėtis, kad ir toliau pelkė bus tvarkoma ir išliks labai vertinga gamtine teritorija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Visa Tartoko pelkės teritorija patenka į Prienų miestą, prie šiaurinės ir vakarinės pusių priartėja Prienų rajono savivaldybės Ašmintos seniūnijos, Strielčių kadastrinės vietovės, Strielčių kaimas, iš rytinės pusės yra Bagrėno kaimas. Pačioje teritorijoje sodybų nėra.

Gamtiniu požiūriu Tartoko pelkė yra išsidėsčiusi Nemuno upės viršsalpinėje terasoje, iš šiaurinės pusės apribota mišku apaugusiais Nemuno slėnio šlaitais. Šalia teritorijos teka Nuotakos upelis – Nemuno kairysis intakas.

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos informacija

Komentarai

komentarai