Rugsėjo 4 d. Socialinių paslaugų centro direktorė Aurelija Urbonienė, skyrių vadovai, atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeima vyko į išvažiuojamąjį susirinkimą N. Ūtos seniūnijoje. Išvykos tikslas – dar daugiau susipažinti su seniūnija, sužinoti kokios paslaugos ir veiklos yra vykdomos seniūnijos teritorijoje, aptarti bendro darbo sąsajas, teikiamų paslaugų poreikį, tikslingumą ir efektyvumą.
N. Ūtos seniūnas A. Aliukevičius atvykusioms Centro darbuotojoms išsamiai papasakojo apie seniūniją. Pristatė seniūnijos gyventojų skaičių, gyvenančių asmenų amžiaus tendenciją, kokios įmonės, ugdymo įstaigos, sakralinės vietovės funkcionuoja šiuo metu. Buvo paminėta kokios paslaugos teikiamos senyvo amžiaus žmonėms, šeimoms, kur yra bendri darbo tikslai. Pasidžiaugė seniūnijoje dirbančių specialistų veikla, kultūriniais renginiais, N. Ūtos kultūros centro teatro kolektyvu. Paminėjo, kad būtent N. Ūtos seniūnijoje yra žymaus Lietuvos poeto, prozininko, dramaturgo V. Mykolaičio Putino gimtinė.
Po diskusijos seniūnijoje, visi atvykusieji seniūno A. Aliukevičiaus ir socialinės darbuotojos dirbančios, su šeima Paulinos Mickaitės buvo palydėti į N. Ūtos Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią. Kaip žinia Šv. Vincentas Paulietis laikomas socialinio darbo pradininku, kuris skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis. Daugelis iš darbuotojų šioje 
bažnyčioje apsilankė pirmą kartą ir buvo nustebinti jos jaukumu, kompaktiškumu ir šviesumu.
Aplankėme V. Mykolaičio Putino gimtąją sodybą – muziejų. Apie poeto gyvenimą, karjerą, kūrybą, ir šeimą papasakojo toje pačioje sodyboje gyvenanti muziejaus darbuotoja Julija Mykolaitienė. Turėjome galimybę pasivaikščioti sodybos kiemelyje, pamatyti išlikusius autentiškus pastatus, troboje esančius daiktus, iš tolo galėjome stebėti kalnelį vadinamą Aušrakalniu.
Susipažinę su muziejumi, pasukome link Simonos ir Karolinos ūkio, kur galėjome iš arti stebėti ir paglostyti žirgus. Sesės Karolina ir Simona su dideliu užsidegimu ir entuziazmu pasakojo apie žirgų priežiūrą, veisimą, dalyvavimą varžybose. Merginos pateikė pavyzdžių kai 
esant nelaimingiems nutikimams, susižeidus žirgams, tenka vykti į gretimą valstybę, kad būtų suteiktas tinkamas ir kokybiškas gydymas. Anot merginų daug laiko reikia skirti žirgų ugdymui, bendravimui. Jų teigimu žirgai labai jaučia šalia esančio žmogaus emocijas, todėl labai svarbu pozityvi, rami nuotaika. Įdomu buvo stebėti prižiūrėtus žirgus, klausyti jaunų merginų pasakojimo ir jų didelio noro plėsti šį ūkį. Simona ir Karolina nustebino naujomis idėjomis, planuojamais ir jau vykdomais projektais.
Dėkojame N. Ūtos seniūnui ir visam kolektyvui už priėmimą, išsamų ir įdomų seniūnijos pristatymą bei organizuotą kelionę po minėtas vietoves.
Paramos šeimai skyriaus vadovė Danguolė Juodsnukienė
