Livija Sakevičiūtė: „Kol kitos ilsėdavosi, aš toliau mėtydavau ir gerindavau įgūdžius“

0
1661

11 Kauno KM „Aisčiai“ vidurio puolėja iš Prienų Livija Sakevičiūtė tik prieš penkerius metus paėmė kamuolį į savo rankas, tačiau per šį laikotarpį sunkiu darbu pasiekė daugiau nei dauguma jos bendraamžių – krepšininkė žaidė Lietuvos jaunių rinktinėse, dominuoja „Akvilės“ lygoje, o būdama 16-os metų jau debiutavo LMKL čempionate.

Praėjęs sezonas Sakevičiūtei atnešė eilę apdovanojimų – ji tapo „Akvilės“, LMKL ir Moksleivių lygos čempione. Be to, aukštaūgė puikiai atrodo „Akvilės“ lygoje – praėjusį sezoną laimėjo labiausiai patobulėjusios žaidėjos apdovanojimą, buvo įtraukta į geriausių sezono krepšininkių penketuką, o šio sezono pradžioje buvo paskelbta geriausia spalio mėnesio žaidėja.

Šis sezonas 17-os metų 188 cm ūgio žaidėjai yra dar aktyvesnis – ji žaidžia ne tik minėtose lygose, kurioje gina čempionių titulus, bet ir su Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ komanda debiutavo Europos taurėje.

– Kaip prasidėjo tavo kelias krepšinyje? – „akvileslyga.lt paklausė Sakevičiūtės.
– Turėčiau padėkoti savo kūno kultūros mokytojai Kristinai Kalesinskaitei, kuri mane pastebėjo Prienuose ir atvežė į „Aisčių“ krepšinio mokyklos treniruotes. Man buvo dvylika metų, o tuomet ir supratau, kad noriu būti krepšininke. Teko bandyti ir kitas sporto šakas, tai tinklinis ir karatė, bet krepšinis laimėjo, o dabar su juo sieju savo ateitį. Jau atėjus į pirmąją treniruotę supratau, ko noriu.

Kadangi krepšinį pradėjau žaisti vėlai, būdama 12-os metų, tai visko pradėjau mokytis vėliau nei kitos. Ir dabar dar daug ko nemoku. Treneriai akcentuodavo metimus, kaip turiu mesti iš po krepšio, vidutinio nuotolio. Laikui bėgant viskas pradėjo po truputį gerėti, daug dirbdavau ir stengiausi padaryti viską, ko prašė treneriai. Dirbau papildomai, kol kitos gaudavo minutę atsikvėpti, aš mėtydavau toliau ir stengdavausi gerinti savo įgūdžius.

– Kokie tavo tikslai?
– Tikslai visuomet yra ir jie visada auga. Vienas yra įvykdomas ir tuomet atsiranda kitas. Iš įvykdytų – patekau į jaunučių ir jaunių rinktines, kitas buvo žaisti moterų komandoje. Be abejonės, sieksiu patekti ir į Lietuvos rinktinę

– Kas tau labiausiai patinka aikštėje?
– Kai komandai pavyksta apsiginti nuo varžovių atakos. Arba atidavus gražų rezultatyvų perdavimą.

– Žaidi keturiose lygose ir dviejose komandose. Kaip sekasi viską suderinti?
– Už tai turėčiau dėkoti savo treneriams ir „Hoptrans-Sirenų“ komandos direktorei, kuri už mane atlieka šį darbą, viską suderina. Tačiau dėl to mano kitos veiklos nenukenčia.

111– Kokie skirtumai tarp „Akvilės“, Moksleivių ir LMKL lygų?
– Derinių skaičiaus skirtumas yra tikrai didelis. Moksleivių lygoje gauname daugiau laisvės, o moterų lygoje viskas yra suderinta pagal derinius, kiekviena žaidėja jų turi. Tiesiog, kad susikurtume progas. Komandų lygių skirtumas labai jaučiasi. Ypatingai, kai iš moterų lygos komandos ateinu žaisti į žemesnę lygą. Tai stengiuosi ir savo komandos draugėms padėti, pamokyti. Visai kitas vaizdas, kai atsineši žinių iš LMKL. Galiu patarti komandos draugėms, kad jos irgi nedarytų žioplų klaidų.

– Ką tau reiškia, jog tapai naudingiausia spalio mėnesio „Akvilės“ lygos žaidėja?
– Sezono pradžia, tad yra stimulas stengtis metus pradėti gerai. Kad visas sezonas gerai sektųsi.

– Praėjusį sezoną iškovojai tris titulus. Kuris iš jų svarbiausias?
– Net nežinau, visi svarbūs. Bet gal „Akvilės“ titulas svarbiausias, nes turėjome jauniausią komandą, mažai kas mumis tikėjo, bet įrodėme, kad jaunimas irgi gali žaisti. Per tuos penkerius savo karjeros metus tikrai džiaugiuosi savo pasiekimais krepšinyje. Esu daug pasiekusi, esu labai dėkinga komandoms, su kuriomis pavyko laimėti tiek apdovanojimų ir medalių.

– Kodėl nusprendei sudaryti sutartį su „Hoptrans-Sirenų“ klubu?
– Tiesiog man pasiūlė, „Aisčių“ trenerė Birutė Jankauskienė irgi buvo nieko prieš, todėl ir sutikau. „Hoptrans-Sirenų“ komandoje po truputį bandau įsilieti, tobulėju ir stengiuosi.

– Kokių gauni patarimų iš trenerio Lino Šalkaus?
– Visada jų gaunu, ir papildomai tenka padirbėti. Man asmeniškai reikia viską tobulinti. Pradedant nuo gynybos, taip pat puolimą, metimus. Kol kas mesti tritaškius nėra noro, bet ateityje planuoju pradėti tai daryti. Per treniruotes kartais atakuoju ir iš tritaškio zonos. Treneriai labiausiai pyksta, kuomet nemetu į krepšį arba sunkiai susitvarkau su gynybinėmis užduotimis. Ypač ginantis prieš aukštesnes žaidėjas. Bet stengiuosi padaryti viską, ką moku geriausiai.

– Kokia yra Livijos Sakevičiūtės diena?
– Viskas prasideda nuo to, jog pabundu, kuomet nuskamba žadintuvas. Susiruošiu ir išeinu mokyklą. Tuomet pusę dienos praleidžiu ten, grįžus pasiruošiu ir važiuoju į treniruotę. Po treniruočių ateina eilė namų darbams, vėliau miegas ir vėl viskas iš naujo.

– Ar labai domiesi krepšiniu?
– Taip domiuosi, bet daugiausiai Lietuvos moterų krepšinio lyga. Žiūriu ir vyrų krepšinio rungtynes, stengiuosi dažnai stebėti, kaip jie žaidžia. Bet moterų krepšinis ir įdomesnis, ir pačiai reikia.

– Kokie mėgstamiausi moterų ir vyrų krepšininkai?
– Iš moterų man pavyzdys yra Lietuvos rinktinėje žaidžianti Gintarė Petronytė. Mėgstamiausias tarp vyrų – Mindaugas Kuzminskas, man patinka jo žaidimas. Kalbant apie užsieniečius, labai patinka Blake’as Griffinas ir Zachas Lavine’as iš NBA.

akvileslyga.lt informacija

 

Komentarai

komentarai