Lietuvos žydų genocido aukų atminties dienos minėjimas Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje

0
1287

Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena. Prieš 76-erius metus rugsėjo 23-ąją likviduotas Vilniaus getas.

Apie 11 tūkst. darbingų vyrų ir moterų išsiųsti į Estijos ir Latvijos koncentracijos stovyklas, o seniai, nedarbingos moterys ir vaikai (apie 3,5 tūkst.) išvežti sunaikinti į koncentracijos stovyklas Lenkijoje. Okupacijos metais iš viso nužudyta apie 196 tūkst. Lietuvos Žydų.

Prisiminti ir pagerbti Nacių okupacijos metais beveik visiškai sunaikintos savo istorija ir kultūra garsios Lietuvos žydų bendruomenės prieniškiai rugsėjo 22 d. susirinko Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje. Susitikti su krašto bendruomene, pasidalinti savo mintimis apie antrojo pasaulinio karo metais žydų tautą ištikusią tragediją į renginį atvyko Lietuvių kilmės žydas kompozitorius ir muzikos terapeutas Tal Gur, gyvenantis ir kuriantis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke. Kartu su menininku atvyko ir jo tėvai Mel ir Rachelė Gur.

Renginyje dalyvavo Prienų rajono savivaldybės mero padėjėja Jūratė Zailskienė, Kultūros, jaunimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis. Svečio Tal Gur kalbą vertė mokytoja Jolita Stačiokaitė. Menininkas Tal Gur pristatė savo darbą – tarpdisciplininio meno kūrinį „Minčių susikirtimas. Laiškai iš Antrojo pasaulinio karo“. Tai daugiasritis meno kūrinys, sujungiantis muziką, šokį, vaizdo įrašus ir dokumentinį filmą, kuriame pasakojama vienos šeimos, išgyvenusios Holokaustą, istorija. Kūrinys pagrįstas Tal Gur senelio laiškais, kuriuos jis rašė po Antrojo pasaulinio karo. Tal Gur senelis užaugo Vilkaviškyje, vėliau persikėlė į Kauną, kur susipažino su močiute, susituokė ir susilaukė 3 vaikų. Vaikai karo metu pateko į Kauno getą ir ten žuvo. Senelis buvo išsiųstas į Dachau, močiutė į Stutthofą. Jie išgyveno visą lagerių siaubą, liko gyvi ir po karo susitiko Kaune. Tada prasidėjo pusantrų metų trukusi jų kelionė į Palestiną. Tal Gur pristatytas kūrinys, paremtas tikrais jo senelių išgyvenimais, pasakoja apie meilę ir atkaklumą, apie patirtas traumas, apie kurias labai ilgai karą išgyvenę žmonės negalėjo kalbėti. Meno kalba yra vienas iš būdų papasakoti Holokausto istoriją, susieti praeitį, dabartį ir ateitį, atskleisti jaunajai kartai, kokia visa apimanti tragedija ištiko žydų tautą antrojo pasaulinio karo metais.

Lietuvos žydų genocido aukoms atminti skirta ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje eksponuojama paroda „Lietuvos žydai už geležinės uždangos“. Tai ilgamečio kruopštaus ir nuoseklaus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojų mokslinio tyrinėjimo rezultatas.

Remiantis muziejaus fonduose ir šalies archyvuose esančiais unikaliais šaltiniais bei amžininkų atsiminimais, estetiškai ir šiuolaikiškai pristatomi iki šiol visuomenėje mažai žinomi Naujausių laikų istorijos faktai: žydų padėtis Lietuvoje pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu; Holokaustą išgyvenusios negausios bendruomenės pastangos, nepaisant suvaržymų, pokario metais atgaivinti tradicinį gyvenimą: religiją, kultūrą, švietimą; atviros stalininės kosmopolitų ir gydytojų žudikų kampanijos, jidiš kalba kuriančių intelektualų persekiojimas, apribojimai profesinėje karjeroje; pastangos puoselėti tapatybę šeimos rate, meninę saviveiklą ir profesionaliąją literatūrą; kova už žmogaus teises ir repatriacijų į Izraelį bangos; Lietuvos žydų tapatybės proveržiai Sąjūdžio metais.

Po minėjimo svečiai iš Amerikos aplankė žydų masinių žudynių vietą Prienuose, kur 1941 metų rugpjūčio 26 dieną nacistinės Vokietijos valdžios suorganizuotos egzekucijos metu nužudyta ir užkasta 1078 Balbieriškio, Prienų, Stakliškių, Veiverių žydų tautybės gyventojų.

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos informacija

Komentarai

komentarai