Lietuva pasaulyje, Lietuva Lietuvoje (I)

0
372

Pradinis šio rašinio tikslas buvo kiek kitoks – žiemos atostogoms pasibaigus, norėjau pasveikinti kolegas mokytojus su naujais metais ir naujais darbais bei pasidalinti keliomis įžvalgomis iš bekraštės interneto žiniasklaidos. Bet ar įmanoma išvengti internetą sprogdinančių brolių Ballų?

Vis susimąstau, kas darosi su Lietuva ir lietuviais? Susiduriant su tokiu savo šalies menkinimo, negatyvumo ir nesėkmių aukštinimo meinstrymu (lietuviškai, vyraujančia kryptimi/tendencija), jau pradedi įtarinėti kokią sąmokslo teoriją ir, iškėlus nosį, uosti, iš kur vėjas pučia.

Krepšinio reikalais nesidomiu, bet pamačius Prienus ir prieniškius keliuose TV reportažuose ar perskaičius mero interviu naujienų portale, įspūdis liko malonus, o emocijos – geros. Tačiau  yra patikimas būdas susidoroti su geromis emocijomis – interneto komentarai. Neapsikentusi komentarų lietuviškuose  portaluose, pagal kuriuos, Ballų šeima – tai beždžionių cirkas, po kurio Prienų ir jo krepšinio klubo reputacija liks galutinai ir negrįžtamai sužlugdyta, nusprendžiau pasitikrinti, kaip yra iš tikrųjų. Persijungiau į angliakalbę žiniasklaidą ir apstulbau.

Tiek kartų išgirsti taisyklingai tariamus Lietuvos, Prienų, Vytauto vardus pasauliniuose žiniasklaidos portaluose – tai tokia reklama, kokios Lietuva negalėjo  tikėtis ir už kurią nė cento nereikėjo mokėti. Amerikiečiai rimtai ir geranoriškai svarsto brolių Ballų karjeros galimybes,  šeimos galva palieka rūpestingo ir už vaikų ateitį atsakingo tėvo įspūdį. Taip, jie naudojasi Prienais ir Lietuva saviems tikslams, bet ir Lietuvos vardui skambėti davė tokias erdves, kad mūsų vargani viešųjų ryšių specialistai tik krapštosi galvas ir pagal tradiciją pranašauja, kaip viskas gali būti blogai. Vytauto vadybininkai kelia susižavėjimą –  jauni verslo rykliukai, be tuščių kalbų nujaučiantys naudą ir atkandantys savo kąsnį, netgi apraudotoje ir palaidotoje provincijoje.

Ballų šeima – geriausia, kas nutiko Prienams šiuo tamsiu metų laiku. Kitas geriausias Prienams nutikęs dalykas yra Virginijus Šeškus. Nebijantis demonstruoti emocijas, nestresuojantis dėl prastos anglų kalbos. Jei Prienų krepšinio komandai vadovautų kitas žmogus, gal suabejočiau jo sprendimais ir pasiduočiau internetinei isterijai. Bet žinant Šeškaus atsidavimą Prienams – tikrai ne. Iki šiol prisimenu, kaip prieš dešimt metų jis vežė savo treniruojamų berniukų komandą į tarptautinį turnyrą Klagenfurte ir netgi išsivežė pusdieniui į Veneciją. Toji Venecija mūsų šeimoje iki šiol turi specialų statusą – kai ginče pritrūksta argumentų, paskutinis koziris būna “užtai aš mačiau Veneciją”.

Dėkingumas – didelis dalykas, bet grįžkime prie reklamos. Usatoday.com tinklalapyje skaitau komandų pavadinimus – Šakių Vytis, Alytaus Dzūkija, Jonavos Jonava ir  nebesistebiu. Lietuvos provincija realiai yra Amerikoje.

Sausio 3-ją prasidėję Ballų nuotykiai Prienuose yra įkvepianti sėkmingos vadybos istorija. Ji atitraukė mane nuo pirminio sumanymo, tad keliomis įžvalgomis apie Lietuvos švietimą pasidalinsiu antrojoje rašinio dalyje.

Jolita Stačiokaitė

Komentarai

komentarai