Lietuva pasaulyje. Lietuva Lietuvoje (II)

0
119

Antroji mano rašinio dalis tikrai bus menkiau populiari nei apie brolių Ballų reikalus,  bet  tema lieka ta pati – kas darosi su Lietuva ir lietuviais, kad mes taip nesidžiaugiame savimi?

Esu mokytoja, į elektroninį paštą  reguliariai ateina kažkada užsisakytas švietimo tinklalapio „Ugdymo sodas” naujienlaikraštis. Vienas iš sausio 5 dienos  pranešimų – „Pasaulio raštingumo reitinge Lietuva nusileidžia kaimyninėms šalims”. Trumpa informacija sako: „2016 m. Centrinio Kontektikuto valstijos universiteto paskelbtame raštingiausių pasaulio tautų (World’s Most Literate Nations (WMLN)) studijos reitingo viršūnėje, kaip ir buvo galima tikėtis, karaliauja skandinavai – Suomija, Norvegija, Islandija, Danija ir Švedija patenka į raštingiausių pasaulio šalių penketuką.” 

Pasidžiaugiu už šiaurinius kaimynus, bet pasidaro įdomu, kaip Konektikuto universitetas sureitingavo Lietuvą, todėl spaudžiu nuorodą „originalus straipsnis” ir einu į kitą profesinį švietimo portalą e-mokykla.lt. Čia straipsnelis ilgesnis, informacijos daugiau.

Skaitau: „JAV ir Kanada atitinkamai tenkinasi 7-ąja ir 11-ąja sąrašo vietomis. Lietuva atsidūrė viso labo tik sąrašo viduryje. Ištyrus 60 valstybių literatūrinio elgesio charakteristikas (bibliotekų skaičių, mokymosi amžių, spaudos skaitymą ir kt.) mūsų šaliai teko 31-oji pozicija. Kaimynai latviai nustebino įsitaisę net 9-oje vietoje. Ne ką nuo jų atsiliko ir estai, užėmę 14-ąją poziciją reitinge. Lenkija, deja, taip pat raštingesnė už Lietuvą – jai atiteko 20-oji sąrašo vieta.” 

O, galvoju, kažkas naujesnio, nedažnai Lietuva reitinguojama kartu  su JAV ir Kanada, tačiau visa kita – kaip įprastai: „viso labo tik”, „latviai nustebino”, „estai neatsiliko” ir, „deja” net Lenkija raštingesnė…

Po šia, Lietuvos lituanistų sambūrio pateikta informacija yra nuoroda, kur rasti visą reitingą. Spaudžiu ją ir persikeliu į angliakalbę žiniasklaidą. Žiūrėdama į visą CCSU News Release reitingą, staiga imu ir prisimenu viename seminare išgirstą citatą „Sakykite tiesą, tik tiesą ir ne visą tiesą”.  Dėstytoja iš Izraelio tada citavo, baisu sakyti,  nacistinės Vokietijos propagandos ministrą Josefą Gebelsą. Paneigti negali, tarp 61 tirtos šalies Lietuva tikrai užima 31 vietą, bet spėkite, kokia šalis eina iškart po jos. Japonija. Tad jei čia aptariamo straipsnio apie lietuvių raštingumą pavadinimas būtų „Lietuva tvirtai laikosi reitingo viduryje, aplenkdama Japoniją ir Singapūrą”, tai irgi būtų visiška teisybė, tik žinutė jau turėtų kitokį atspalvį. Nesuprantu vieno iš dviejų:  savęs niekinimas mums tiesiog įaugęs į kraują, ar  sąmoningai siekiama žeminti šalį ir jos žmones?

Dar vienas dalykas: kokia metodologija buvo taikoma sudarant šį, raštingiausių pasaulio tautų, reitingą. Tyrėjai ėmė du kintamuosius: raštingumo pasiekimų testų PIRLS ir PISA  rezultatus ir raštingo (literate) elgesio charakteristikas (gyventojų skaičių, laikraščius, bibliotekas, mokymosi mokykloje trukmę).

Paskutiniais metais man susidaro įspūdis, kad kuo mažiau Lietuvoje mokyklų, tuo daugiau reitingų, kuo mažiau mokinių – tuo daugiau skaičių. Todėl įsidėmėtina pasirodė tyrimui vadovavusio John W.Miller įžvalga, kad raštingumo reitingo pozicijos būtų visiškai kitokios, jei tyrėjai būtų ėmę tik mokyklinių žinių patikrinimo testų (PIRLS ir PISA) duomenis. Pagal vienintelį šį parodymą Ramiojo vandenyno šalys – Singapūras, Pietų Korėja, Japonija ir Kinija – užimtų pirmąsias vietas. Tačiau pridėjus tokius faktorius, kaip bibliotekų dydis ir jų pasiekiamumas, šios šalys nukrito į labai žemas pozicijas.

Baigdama straipsnį, norėčiau kolegoms mokytojams palinkėti kritinio mąstymo ir sveiko abejojimo. Ir, svarbiausia, nagrinėjant ir lyginant ataskaitų ir diagramų skaičiukus, prisiminti, kad už jų slypi vaikai su savo gyvenimais, svajonėmis ir baimėmis!

Jolita Stačiokaitė

Komentarai

komentarai