Prienų r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja apie gamtoje tykančius pavojus

0
2090

Prienų r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja apie gamtoje tykančius pavojus.

Rinkime tik gerai pažįstamus grybus

1 Grybavimas suteikia žmogui didelį malonumą, atsipalaidavimą ir poilsį. Prasidėjus grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti. Daugelis grybautojų mano, kad puikiai pažįsta valgomuosius grybus, vis dėlto retkarčiais į pintines papuola ir nuodingų grybų, kurie pridaro daug nemalonumų. Pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie visą gyvenimą grybavo ir gerai pažįsta grybus, dėl pablogėjusio regėjimo skaudžiai apsirinka – prisirenka nuodingų grybų, todėl grybaujant ir vėliau apdorojant grybus reikia būti itin atidiems.

Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, A,D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo ir kt. Tačiau Tai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai yra jautresni, ir mažiems vaikams, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas.

Sunkius, o kartais ir mirtinus apsinuodijimus sukelia suvalgyti nuodingi grybai. Iš Lietuvoje žinomų apie 400 grybų, nuodingų yra apie 40. Problemų gali kilti prisirinkus mažai žinomų grybų ar valgius nežinia kieno surinktus grybus.

Kada derėtų sunerimti? Jei po kelių valandų ar net sekančią dieną po to, kai buvo valgyta grybų atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Tai pirmieji ir dažniausi apsinuodijimo nuodingais grybais požymiai. Nors tokie pat negalavimai gali atsirasti tiesiog persivalgius ar prisivalgius ne nuodingų, bet nevalgomų grybų, liaudyje vadinamų šungrybiais. Kiekvienas apsinuodijimas grybais turi būti vertinamas kaip potencialiai pavojingas gyvybei, dėl jo būtina kuo skubiau pasitarti su medikais.

2Nuodingiausi Lietuvos grybai yra žalsvoji ir blyškioji musmirės. Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant, džiovinant ir kitaip juos ruošiant ir konservuojant.

Įtariant apsinuodijimą amatoksino turinčiais grybais, visuomet rekomenduojame vykti į gydymo įstaigą, nes veiksmingų gydymosi priemonių namuose nėra, o prarastas laikas, per kurį gali būti skiriamas priešnuodis, žmogui gali kainuoti gyvybę.

Trumpi patarimai grybų mėgėjams:

  • Rinkite tik gerai pažįstamus grybus.
  • Nevalgykite nežinia kieno rinktų grybų. Tyrimai rodo, kad neretai apsinuodijama vyresnio amžiaus ir/ar turinčių regos sutrikimų asmenų rinktais grybais.
  • Nemanykite, kad grybais apsinuodyti turi visi jų valgiusieji. Galbūt patiekale buvo tik vienas nuodingas grybas, kuris pakliuvo tik vienam valgiusiajam.
  • Kuo vėliau atsiranda apsinuodijimo simptomai (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas.
  • Apsinuodijimo požymiai gali atsirasti skirtingu metu, nes juos galėjo sukelti skirtingų rūšių grybai.
  • Persivalgiusiam ar sunkiai grybus virškinančiam žmogui pykinimas, vėmimas ir viduriavimas savaime turi praeiti per 4-6 val.
  • Užsitęsus virškinamojo kanalo sutrikimams, būtina kreiptis į gydytoją, nes tik atlikus tyrimus galima atskirti persivalgymą nuo apsinuodijimo.
  • Iškilus klausimams, įtarę apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į artimiausią gydymo įstaigą arba pasikonsultuokite su visą parą dirbančiais Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais telefonais: 8 5 236 2052 arba 8 687 53378.

Vabzdžių įgėlimai

Vasarą suaktyvėja įvairūs vabzdžiai. Dažniausiai žmones sugelia uodai ir mašalai (kraujasiurbiai vabzdžiai). Neretai pasitaiko, kad žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi dėl vapsvų, širšių, bičių ar skruzdėlių įgėlimų. Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės.

Ką daryti įgėlus vabzdžiui?

  • Jie įgėlė bitė, reikia nespaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Tą galima padaryti peilio galu, banko ar kt. kortelės pagalba, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos geluonio nepalieka.
  • Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.
  • Patinusią galūnę, esant galimybei, rekomenduojama laikyti pakeltą.
  • Paprastai pavieniai bičių, vapsvų ar mašalų gėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys.
  • Stebėkite savijautą. Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus burnos srityje, į liežuvį – reikia skubiai kreiptis į medikus.

Alergiškiems žmonėms ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali sukelti gyvybei grėsmingą išplitusią viso organizmo alerginę (anafilaksinę) reakciją, kuomet išberia visą kūną, ima trūkti oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas. Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada su savimi turi nešiotis gydytojo paskirtus vaistus.

Kaip apsisaugoti?

  • Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti vartojamos specialios priemonės, vadinamos repelentais, tačiau šios medžiagos neapsaugo nuo bičių ir vapsvų.
  • Vengiant vapsvų, širšių ir bičių draugijos, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais.
  • Gėrimus gerkite tik iš tokios taros, kad matytumėte, jog į gėrimą nepateko vabzdys.
  • Venkite valgyti atvirose vietose, ypač vaisius, ledus – jie privilioja vabzdžius, arba tai darykite labai atsargiai.
  • Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės prikritusiuose vaisiuose – juos reiktų rinkti atsargiai.
  • Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų. Neikite prie avilių, vapsvų, širšių lizdų.

Gyvatės įkandimas

Lietuvoje gyvena vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Miške uogaujant, reiktų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankos po šaknimis, kelmais pamačius gyvatę negaudyti jos. Gyvatė kanda tik gindamasi, jei leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls. Miške patartina avėti aulinius batus. Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių ar namų. Dėl išvaizdos kai kas ją painioja su bekoju driežu, gluodenu ar žalčiu.

Paprastoji angis

Gyvatės nuodai nėra mirtini. Pavojingiau kai gyvatė įkanda į galvą ar kaklą, nes aplinkui 3pažeistą vietą vystosi edema (tinimas). Lietuviškosios angys pavojingiausios pavasarį, kai tik nubunda po žiemos miego.

Kaip atpažinti?

Apžiūrint pažeistą vietą matysite:

  • Dvi taškines žaizdeles.
  • Odos paraudimą, patinimą toje vietoje skauda.
  • Gali atsirasti apsinuodijimo požymiai (galvos skausmas, bendras silpnumas) ir šokas.

 Pirmoji pagalba:

  • Padėkite nukentėjusiajam atsigulti. Nuraminkite jį.
  • Paskambinkite 112.
  • Stenkitės kuo mažiau judinti įkąstą galūnę.
  • Esant galimybei įkandimo vieta šaldoma, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.
  • Pažeistą galūnę specialiai sutvarstykite. Tvarstis apvyniojamas glaudžiai apie visą galūnę, tačiau per daug nesuveržiant, kad būtų įmanoma po juo pakišti pirštą. Galūnės apvyniojimas mažina limfos tėkmę ir nuodų išplitimą.
  • Stenkitės galūnę laikyti žemiau širdies lygio.

Svarbu:

  • Nenaudokite arteriją užspaudžiančių timpų, neplaukite žaizdos, nekelkite įkąstos vietos aukščiau širdies lygio, nesiurbkite (nečiulpkite) gyvatės įkandimo žaizdos, nes siurbimas pašalina tik nedidelį kiekį gyvatės nuodų, neturi klinikinės reikšmės ir gali pasunkinti sužeidimą.
  • Nuimkite žiedus, laikrodį, apyrankes ar kitus daiktus, kurie tinstant audiniams, gali sutrikdyti kraujotaką.
  • Nebandykite gaudyti gyvatės, bet įsiminkite jos spalva ir kaip ji atrodo.
  • Stebėkite gyvybinius požymius – sąmonę (ar kalbinamas žmogus atsako) ir kvėpavimą, kol atvyks medikai.
  • Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą; jei jis nekvėpuoja pradėkite gaivinimą (30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai).

Prienų r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

 

Komentarai

komentarai