Šiandieninėje mokykloje susiduria keturių kartų (Kūdikių, X, Y, Z ) atstovai, turintys skirtingas vertybes, laikmečio nulemtas charakterio savybes, požiūrį į kitus, save, mokslą ir tarpusavio bendravimą. Šiuolaikinę vaikų kartą, vaikų mąstymą pakeitė technologijos.
Vaikai nebesimoko iš tėvų, nors yra nuo jų labai priklausomi (patys tėvai užaugina psichologiškai neatsparius, sunkiai išbandymus, sunkumus pakeliančius vaikus, dažnai pervertinančius savo gebėjimus, neturinčius savarankiškumo).
Mokinių mąstymas orientuotas į informacijos perdirbimą mažomis „porcijomis“ (kilpinis mąstymas). Dauguma vaikų nemėgsta skaityti,o kiti įpratę skaityti tik trumpus tekstus, neviršijančius kompiuterio ekrano dydžio. Informaciją mokiniai „apdoroja“ greičiau, skaito greituoju būdu, bet nesuvokdami, neįsimindami esmės. Skaitymas internete mažina galimybę susikaupti, mąstyti. Uždavinys mokyklai – kompensuoti „kompiuterinės kartos“ įgūdžių trūkumą.
Arčiausiai vaikų mokykloje yra klasės auklėtojas, kuris, bendradarbiaudamas su tėvais, turi stabdyti mokinių skubą, neleisti jiems slysti paviršiumi. Kiekvienam mokytojui, šiuolaikiniame technologijų pasaulyje,svarbu ne didinti IQ, bet suprasti mokinio galias, mokymosi procese vaikams iškylančius sunkumus, vertinti jų pastangas, pažangą. Vien klasės auklėtojo pastangų suprasti auklėtinius ne visada pakanka.
Balbieriškio pagrindinė mokykla aktyviai bendradarbiauja su Prienų PPT specialistėmis. Džiaugiuosi, kad formuojant atsakingą ir bendradarbiaujantį šeštokų kolektyvą jau antrus metus (kartą per mėnesį klasės valandėlės metu) man padeda psichologė Inga Abramavičienė. Psichologės padedami, mes mokėmės bendravimo meno, susipažinome su streso, baimių įveikimo būdais. Išsiaiškinome mokiniams labiausiai patinkančius mokymo(si) būdus: šeštokams labiausiai patinka darbas grupėse, didaktinis žaidimas, problemų sprendimas/diskusija, tyrinėjimas/aiškinimas, kūrybinis darbas, projektinė veikla. Žemiausiai mokinių vertinami mokymo(si) būdai: rašymas, paskaita, pratybos. Artimiausiu metu atliksime tyrimą ir išsiaiškinsime, kaip dažnai šiuos būdus naudoja mokytojai?!
Dėkojame psichologei Ingai už paprastus – nepaprastus patarimus: mokytis ramiai išklausyti draugą, įsiklausyti į save, daryti išvadas, nustatyti priežasties ir pasekmės ryšį, tikrinti hipotezes, kelti alternatyvas, skatinti pagrįsti nuomonę, pritaikyti žinias praktikoje. Nesvarbu, kad mums dar ne viskas sekasi, tačiau mes augame, mokomės, bendraujame ir stengiamės kiekvieną dieną būti geresni.
Reda Valančienė
