Sausio 8 d. vyko literatūrinė popietė, kurioje buvo pristatyta „Metų knygos“ rinkimuose nominuota Birutės Marcinkevičiūtės knyga vaikams „Gėlininkė“. Renginyje dalyvavo skaitytojos, mėgstančios auginti gėles, skaityti apie jų priežiūrą, puokščių kūrimą. Gėlių salono šeimininkė Rūta Bekešienė labai nuoširdžiai papasakojo apie gėlininkės profesiją, apie gėlių priežiūrą, puokščių kūrimą, apie gėlių dovanojimo tradicijas, atsakė į gausius mergaičių klausimus apie gėles.
Sklaidėme puošnius knygos „Gėlininkė“ puslapius, susipažinome su nuotaikingais, kartais keistais veikėjais. Knygos autorė pasakoja: „Gėlininkėje“viena svarbių herojų – orchidėja, ji žino, kas laukia gėlininkės, ji praneša jai apie tai prasiskleidusiu žiedu, moko išminties. Aš namuos mėgstu žiūrėti į besiskleidžiantį orchidėjos žiedą, jo viduje – iš tiesų, tikra karalystė! Džiaugiuos, kad knygos dailininkė Kristina Norvilaitė viename puslapyje nupiešė orchidėjos žiedą, k
urio viduriuke – Vilniaus Užupio angelas, bažnyčių bokštai. Labai mėgstu orchidėjas. Bet ir visokias gėles, tai išties Dievo stebuklas, skirtas žmogui grožėtis. Dar man ypatingos gėlės – rožės, bijūnai. Tiek žiedlapių, tokia paslaptis. Apskritai, kai stebi gėles, irgi gali pajusti daug svarbių dalykų. Štai trumputis man artimo poeto Donaldo Kajoko eilėraštis: „Vien tik gėlės yra išmintingos / vakare, netgi keisdamos spalvą / jos visai nesistengia pakeisti pasaulio…“ Tiesa, Indijoje, kur keliavau, įstrigo tenykščių išminčių mintys: kai gėlė žino, kad rytoj bus nuskinta – ji prasiskleidžia dar ryškiau, intensyviau, dėl to nejaučia liūdesio.
Ir knyga „Gėlininkė“, ir smagus bendravimas dovanojo smagias bendravimo akimirkas, paskatino dar pasidomėti apie gėlių karalystes bei dar kartą perskaityti Birutės Marcinkevičiūtės knygą. Galbūt ir balsuoti už „Gėlininkę“ „Metų knygos“ rinkimuose.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos informacija
