Laikas prisiimti atsakomybę: mityba, aplinka ir mikrobai kur kas svarbesni už žmogaus genus

0
840

1Mokslininkai išsiaiškino, kad pakeitus europietišką maitinimosi racioną tradiciniais afrikietiškais patiekalais galima sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad afroamerikiečių, pakeitusių riebių produktų ir mėsos pagrindu sudarytą mitybą tradiciniais afrikiečių patiekalais, kurių sudėtyje daug ankštinių ir daržovių, rizika susirgti šios rūšies vėžiu vos per dvi savaites sumažėjo – apie tai liudijo biologiniai markeriai.

Kaip rašo „The Guardian“, storosios žarnos vėžys užima ketvirtąją vietą pagal mirčių skaičių Jungtinėje Karalystėje (JK) ir antrąją Vakarų šalyse. Pasauliniu mastu kas metus gydytojai nustato milijoną naujų šios ligos atvejų.

Nustatyta, kad afroamerikiečiai 100 kartų labiau rizikuoja susirgti storosios žarnos vėžiu nei Afrikos gyventojai, o pagrindinė tokių didelių skirtumų priežastis – mityba. Tyrimo rezultatai rodo, kad daug ląstelienos turinčių produktų pagrindu sudaryta mityba gali turėti neįtikėtinai didelį poveikį šios rūšies vėžio atsiradimo tikimybei.

Mokslininkai ištyrė 20 Pitsberge gyvenančius afroamerikeičius ir 20 Afrikoje, Kvazulu Natalyje gyvenančius asmenis. Paaiškėjo, kad afroamerikiečiai vartoja trigubai daugiau riebalų ir gyvūninės kilmės baltymų nei Afrikos gyventojai. Be to, afroamerikiečių racione kur kas mažiau ląstelienos.

Mokslininkai ištyrė šių dviejų grupių atstovų žarnyne gyvenančius mikrobus ir išsiaiškino, kad dėl afroamerikiečių ir Afrikos gyventojų vartojamo maisto skiriasi ir virškinamajame trakte gyvenantys mikrobai. Afrikos gyventojų žarnyne aptikta daugiau angliavandenius virškinti padedančių mikroorganizmų ir cheminių medžiagų – butiratų. Afroamerikiečių organizme aptikta daugiau mikrobų, skaidančių tulžies rūgštis.

Atliktus kolonoskopijas kartais į auglius peraugantys polipai nustatyti devyniems afroamerikiečiams. Polipų nerasta nė vieno Afrikos gyventojo žarnyne.

Mokslininkai vėliau paprašė į dvi tiriamųjų grupės suskirstytų asmenų likti centruose, kur dviem savaitėms jų mityba buvo pakeista. Vietoje tradicinių daug ląstelienos turinčių patiekalų Afrikos gyventojams buvo duodama daug riebalų turinčio maisto, daug gyvūninės kilmės baltymų turinčių dešrų, pyragų, sumuštinių ir keptų bulvyčių. Afroamerikiečiams buvo tiekiamas mažai riebalų ir daug ląstelienos turintis maistas – kukurūzų paplotėliai, mango gabalėliai, pupelių sriuba, paplotėliai su žuvimi.

Bendradarbiaudami su Londono imperatoriškuoju koledžu (Imperial College London) jie nustatė, kad ištirtų afroamerikiečių žarnyne uždegimų aptikta mažiau, taip pat sumažėjo ir biologiniai vėžio markeriai. Vienintelis tokio raciono šalutinis poveikis – žarnyne susikaupusių dujų perteklius.

Afroamerikiečių rezultatai dėl pakeistos mitybos pagerėjo, o Afrikos gyventojų rezultatai perėjus prie vakarietiško mitybos modelio pablogėjo. Iš žarnyno paimtų mėginių tyrimai parodė, kad storosios žarnos vėžio rizika po dviejų savaičių nesveiko maisto pastebimai išaugo.

„Mus apstulbino pasikeitimų mastas. Manėme, kad nustatysime porą pasikeitimų, tačiau veidrodinio efekto tikrai nesitikėjome“, – patikino Stephenas O‘Keefe‘as iš „Nature Communications“. Rezultatai rodo, kad niekada nevėlu keisti mitybos įpročius, kad sumažintume storosios žarnos vėžio riziką.

Vėžio rizikos pasikeitimai siejami su žarnyne aptinkamais mikrobais. Valgiusiųjų daug ląstelienos turinčių produktų, kurių gausu Afrikos gyventojų mitybos racione, žarnyno mikrobai pagamino daugiau butiratų – cheminės medžiagos, turinčios priešvėžinių savybių. Pagal vakariečių modelį besimaitinančiųjų organizme pasigamino daug tulžies rūgščių, galimai didinančių vėžio riziką.

Jau anksčiau atliktas tyrimas parodė, kad valgant daug ląstelienos turintį maistą mažėja storosios žarnos vėžio rizika, tačiau nebuvo žinoma, kaip konkrečiai ląsteliena padeda mažinti šios rūšies vėžio atsiradimo pavojų. Pitsburgo mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad tokia mityba gali mažinti vėžio atsiradimo riziką, nes pasikeičia žarnyne gyvenančių mikrobų populiacijos ir cheminės medžiagos, kurias jos pagamina.

Vis dėlto mokslininkai negali pasakyti, ar dėl šių mitybos pokyčių didesniam afroamerikiečių ar Afrikos gyventojų skaičiui grėstų didesnis pavojus susirgti vėžiu. Tai paaiškėtų tik tuo atveju, jei šių mitybos principų būtų laikomasi keletą metų. Vis dėlto Jeremy Nicholsonas iš Londono imperatoriškojo koledžo teigia, kad surinka pakankamai įrodymų, liudijančių, kad nustatyti pasikeitimai tiesiogiai susiję su vėžio rizika.

„Mane labiausiai stebina, kaip stipriai vos per dvi savaites pakeitus mitybą pasikeičia mikrobų, metabolizmo ir vėžio rizikos veiksniai. Mano manymu, tai reiškia, kad mityba, aplinka ir mikrobai kur kas svarbesni už žmogaus genus, vertinant storosios žarnos vėžio riziką“, – sakė jis.

„Tai neabejotinai rodo, kad jūsų likimas priklauso ne vien nuo genų rinkinio, gaunamo vos gimus. Panašu, kad svarbu, kaip su likimu elgiatės jūs patys“, – pridūrė jis.

technologijos.lt

 

Komentarai

komentarai