Juodasis sąrašas: nuodingų augalų daugiau nei galvojame

0
957

2-1-mauda_101Prasidėjus uogavimo ir įsibėgėjus vaistažolių bei kitų naudingų augalų rinkimo sezonui, specialistai įspėja gyventojus būti atsargesniais. Botanikai primena, kad Lietuvoje nuodingų augalų rūšių yra kur kas daugiau, nei daugelis įsivaizduoja – sukeliančių rimtą apsinuodijimą ar net mirtinai nuodingų galima sutikti tiek miškuose, tiek savo darželiuose.

Nors, atrodo, sunku patikėti, tačiau mūsų miškuose ir pievose nuodingų augalų tikrai netrūksta, o pridėjus dar ir atvežtines sodų bei darželių puošmenas, jų susidaro visa gausybė. Kaip pasakoja ŠU Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė, vieni augalai gali sukelti mažesnius ar didesnius negalavimus, kiti – mirtinai nuodingi, yra ir tokių, kurių užtektų vos paragauti, ir žmogus mirtų. Pavyzdžiui, Lietuvoje paplitusi dėmėtoji mauda – vienas nuodingiausių šalies augalų. Pasak istorikų, keli jo sulčių lašai, įmaišyti į gėrimą, pražudė Sokratą.

„Neįgudusiai akiai, šis augalas primena laukinę morką ar laukinį kmyną. Gražus žiedynas kartais suvilioja nuskinti jį puokštei“, – sako specialistė.

Nuodingosios savybės ypač sustiprėja saulėtomis ir karštomis dienomis. Tada net ir tokie augalai, kurie šiaip nesukeltų jokių ryškesnių negalavimų, ypač jautriems žmonėms gali sukelti ne tik alergijas, bet ir nudegimus. Dar vienas pavojus – neatsakingas žolių mišinių darymas – neteisingai sumaišius pavieniui nenuodingas žoleles, galima gauti nuodingą mišinį, mat vieni augalai gali stimuliuoti kitų augalų nuodingąsias savybes.

Esame įpratę rinkti tik pažįstamus grybus, tačiau šią praktiką, pasirodo, reikėtų taikyti ir augalams. Botanikai perspėja neeksperimentuoti ir niekada neskinti nežinomo, nors ir dažnai sutinkamo bei nekaltai atrodančio augalo. „Čia kaip ir su grybais – viena musmirė, įdėta į krepšį nenuodingų grybų, gali pasėti mirtį ne vienam žmogui. Tas pats ir su augalais, netyčia į plakamą kokteilį ar džiovinamas arbatžoles įsimaišiusi, pavyzdžiui, dėmėtoji mauda, atneš ne naudą, o mirtį“, – sako A. Klimienė.

Pavojingi augalai sutinkami ne tik pievose, bet ir mūsų daržuose bei darželiuose. Apželdinant kiemus bei dekoratyvines vietas, jiems skirtų augalų pasirinkimas vis didėja, atsiranda naujų egzotinių gėlių, tačiau didelė dalis dekoratyvių, gražiai žydinčių augalų yra nuodingi. Tad piktžoles ravėti visada patariama su pirštinėmis. Jas pravartu dėvėti ir skinant žiedus puokštėms. Taip pat darbo metu nelieskite rankomis veido, akių. Jei pirštinių nenaudojate, baigę darbus, būtinai nusiplaukite rankas, kad nuo jų nuodingos sultys nepatektų į burną kartu su valgomomis uogomis ar vaisiais. Kartais užtenka augalą tik patrinti tarp pirštų, kad pajustum apsinuodijimo simptomus.

Vilioja vaikus

Specialistai pataria, prieš perkant naujus augalus, žiūrėti ne tik į tai, ar jie tinka jūsų sodybai, bet būtinai pasitikslinkite, ar nėra nuodingos vienos ar kitos jų dalys. Nes vėliau nukentėti gali ne tik žmonės, bet ir augintiniai. Nemažai nuodingų augalų aptinkama ir viešose apželdintuose miestų gėlynuose. Tokie augalai ypač pavojingi mažiems vaikams, kurie viską mėgsta ragauti ir dėti į burną.

„Anksčiau, kai daugelis iš mūsų gyvenome ar vaikystės vasaras leisdavome kaime, prisiragaudavome visokių žolelių ir uogų, skindavome viską, kas papuldavo. Kai kurie augalai būdavo nuodingi, tačiau retas kuris rimtai apsinuodydavome. Tiesiog kai nuo vaikystės po trupučiuką ragauji, dedi, lieti, organizmas pamažu įgauna imunitetą tiek alergenams, tiek mažoms nuodų dozėms. Dažniausiai todėl ir dabar kaimo vaikai turi mažiau alergijų. Tačiau kai į kaimą pas senelius ar gimines atvažiuoja mieste augęs vaikas, kuris neturėjo jokio normalaus sąlyčio su gamta, jį nuo, atrodo, net nelabai pavojingo augalo, gali ištikti koma“, – sako A. Klimienė.

Eliaboras, klumpelė, rusmenė – daugeliui pažįstami ir nekaltai skambantys pavadinimai. Tačiau šie augalai irgi savyje kaupia nuodingas medžiagas, kurios paveikia širdies darbą, tad apsinuodijimo simptomas gali būti ne pykinimas, tinimas ar viduriavimas, bet sutrikęs širdies ritmas.

Laukinė aguona, pasak botanikų, taip pat yra nuodinga. Nepatartina atidarinėti jos dėžutės ar ragauti grūdelių, kol jie dar bręsta. Ypač nuodingos ankstyvos brandos stadijos – balti aguonų grūdeliai.

„Kaštonai, kol vaisiai nėra sunokę, irgi nuodingi, net ir sunokę jie silpnesniems žmonėms sukelia negalavimus. Kaip ir vyšnios šakelės ir dideli kiekiai vyšnių lapų“, – sako ŠU Botanikos sodo direktorė.

Profesorė sako, kad apsinuodijimas augalais labai pavojingas dar ir tuo, kad simptomai gali pasireikšti labai negreit – po 6, 8 valandų ar net paros. Todėl sunegalavus, prasidėjus galvos skausmams, svaigimui, pykinimui labai svarbu prisiminti, ar žmogus pastaruoju metu lietė, skynė ar ragavo kokius nors augalus. Dar geriau – vykstant pas medikus, nuvežti to augalo lapelį ar uogą, kad specialistai greičiau nustatytų, kokių prireiks priešnuodžių.

Nemerkite kvepiančių gėlių

22Dar vienas dažnai sutinkamas nuodingas augalas – himalajinis papėdlapis. Mūsų kraštuose jis natūraliai neauga, bet dažnai sutinkamas apleistose sodybose, išdygsta bei prisidaugina ir iš išmestų augalų, mat yra labai mėgiama dekoratyvi sodų puošmena. Sunokę jo vaisiai valgomi, tačiau sumanę prisiskinti jo lapų norint džiovinti ar tiesiog pasimerkti – gali atsidurti ligoninėje.

Nerekomenduojama namuose merkti ir stipriai kvepiančių augalų. Net ir tokie populiarūs kaip bijūnai, pakalnutės, jazminai gali sukelti galvos skausmus. Kvepiančių augalų išskiriami eteriniai aliejai sukelia deguonies trūkumą smegenyse.

Tabako pavojingi ne tik dūmai

Nuodinga ir nemaža dalis bulvinių šeimos augalų – tabakas, drignė, karklavijas, juoduogė. Labai liūdnos pasekmės lauktų tų, kurie sumanytų iš specialiai neapdirbtų tabako lapų susisukti suktinę ar paragauti drignės ar kiauliauogės lapelių ar juo labiau uogų. Geriausiu atveju, prasidėtų burnos, liežuvio ir kvėpavimo takų tinimas, tačiau tokia degustacija gali baigtis ir mirtimi.

„Tabaką šiuo metu labai populiaru auginti kaip dekoratyvinį arba kaip atbaidantį kenkėjus daržuose augalą. Reikia žinoti, kaip skinti tabako lapus, kaip juos fermentuoti. Apskritai reiktų vengti liesti tabaką. Kaip ir drignes, nes didžiausia grėsmė apsinuodyti – skinant jas puokštėms“, – sako A. Klimienė.

Juodojo sąrašo topas

Kaip sako profesorė daktarė A. Klimienė, yra ir augalų, kuriuos būtų galima įtraukti į juodąjį sąrašą ir topo viršūnėje neabejotinai būtų Sosnovskio barštis. Nors pastaraisiais metais ypač daug kalbama, kad šitas augalas – išskirtinai pavojingas, vis dar pasitaiko nemažai menininkų, floristų ar šiaip gamtos mylėtojų, kurie susižavėję dideliais skėčiais, prisiskina jų įvairioms kompozicijoms.

Stipri alerginė reakcija, sutrikusi kvėpavimo organų veikla, galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas – tokia savijauta beveik garantuota, tik ilgėliau pabuvus šalia šio įspūdingai atrodančio augalo, sumanius jį paliesti, o dar blogiau – nusiskinti didžiulį skėtį, pasekmės būtų kur kas liūdnesnės – tai gilūs odos nudegimai, susidariusios pūslės, jų vietoje atsivėrusios ilgai negyjančios žaizdos ir liekantys randai. Specialistai sako, kad, nors kasmet informacijos apie pavojingąjį Sosnovskio barštį – vis daugiau, vis dar pasitaiko daug atvejų, kai žmonės skaudžiai nukenčia dėl šios piktžolės. ŠU Botanikos sodo direktorė, profesorė daktarė Asta Klimienė pabrėžia, kad ir naikinti Sosnovskio barščius turėtų tokį darbą išmanantys ir tinkamai pasiruošę žmonės.

technologijos.lt

Komentarai

komentarai