Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas. Prienai, Vytauto g.
Matyt, ne kiekvienas prieniškis, o ypač miesto svečias yra girdėjęs Kęstučio paminklo pastatymo, jo nugriovimo ir atstatymo istoriją.
1933 m. rytiniame Prienų pakraštyje buvo pradėtos statyti kareivinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio penktojo pulko kariams, prie kareivynių. Reikšminga buvo 1937 m. lapkričio 14 d., kai pastačius kareivines, jų teritorijoje ant Nemuno kranto buvo 
atidengtas apie 10 metrų aukščio Kęstučio paminklas. Tai – Kęstučio statula ant aukšto dviejų dalių postamento, kurio apatinė dalis – į viršų platėjanti plokštė, stovinti ant 4 rutulių. Plokštę puošė tautinės simbolikos ornamentai, bareljefai. Paminklo autorius – M. Austėjus, kuris tuo metu Prienų įguloje atlikinėjo karinę prievolę. Paminklas buvo gelžbetoninis, padengtas granitu, sudarytas iš 7 m 40 cm aukščio pjedestalo ir 2,5 m skulptūros.
Kęstutis pavaizduotas stovintis, atsirėmęs į kalaviją ir skydą. Statula buvo atgręžta į Nemuną. Paminklą juosė metalinė tvorelė, kurios stulpus puošė dekoratyvinės vazos su Vyčio kryžiais. Paminklo link nuo kelio vedė laipteliai.
1954 m. vietinės komunistų partijos įsakymu, per vieną naktį, į pagalbą pasitelkus būrį sovietinės armijos kareivių, paminklas buvo nugriautas, perskeltas, užstumdytas žemėmis. Po ilgų derybų, 1988 metų pavasarį sovietinės armijos vadai leido atkasti tą vietą, kur stovėjo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas.
1990 m. vasario 16 d. paminklas atstatytas kitoje vietoje – miesto centre (dab. Vytauto g.), ant Nemuno kranto, priešais tiltą per 
Nemuną (dabartinis Greimų tiltas).
Šis paminklas yra maždaug 10 m aukščio, su bronzine skulptūra, stovinčia ant granitinio postamento. Paminklo skulptorius – G. Kamarauskas, architektas – K. Lupeikis.
