Alzheimeriu sergantis senelis įkvėpė prienietę svarbiam darbui

0
903

2Vilniaus dizaino kolegijos bakalaurė Karolina Vaikšnytė pripažįsta, kad sukurti žaidimą „Aloizas“ ją įkvėpė sergantis artimas žmogus, o sunkiausia kuriant buvo stebėti ligonius. Tačiau galiausiai tai virto darbu, kuris ne tik lavins sergančiuosius, bet gali virsti tam tikra Alzheimerio ligos prevencija. Apie šio projekto kūrybinius iššūkius ir perspektyvas papasakojo pati jo kūrėja.

Alzheimerio ligos prevencijai ir sergančiųjų lavinimui skirtas projektas pavadintas nervų degeneracinės ligos, pasižyminčios pažintinių funkcijų sutrikimais bei įvairiais neuropsichiatriniais simptomais, atradėjo – vokiečių psichiatro Aloiso Alzheimerio – vardu.

Žaidimą sudaro teksto, spalvos, formos bei erdvės pažinimo užduotys, kurios yra pritaikytos būtent vyresnio amžiaus žmonėms, nes šiuo metu naudojamos pradinių klasių mokiniams skirtos priemonės, kurios nėra patrauklios suaugusiems.

Kalbinama prienietė Karolina Vaikšnytė, už savo darbą įvertinta pagrindiniu „Jaunojo dizainerio prizo“ konkurso apdovanojimu komunikacijos kategorijoje.

Kas paskatino kurti nuo Alzheimerio sindromo kenčiantiems žmonėms?

Besirinkdama baigiamąjį darbą net nesvarsčiau temų, kurios nebūtų susijusios su socialinėmis problemomis. Pagrindinės problemos, kurias norėjau gvildenti, buvo Alzheimerio liga ir autizmas. Norėjau įsigilinti į komunikacinių priemonių trūkumą bei sukurti tai, kas išties galėtų pasitarnauti.

Motyvavo ir tai, jog savo darbu galėsiu padėti artimam žmogui. Mano aplinkoje nėra vaiko, kuris sirgtų autizmu, tačiau yra žmogus, sergantis Alzheimerio liga, todėl pasirinkau sau artimesnę temą.

Stebint, ko labiausiai reikia sergančiam seneliui, ir gimė pirmasis žaidimo prototipas. Mąsčiau, ko reikia senyvo amžiaus žmonėms. Pastebėjau, jog sergantiesiems trūksta įvairių priemonių, padedančių sutelkti dėmesį, lavinti atmintį. Vėliau ištyrus didesnę sergančiųjų grupę ir gimė specializuotas žaidimas „Aloizas“.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte kūrimo proceso metu?1

Reikėjo glaudžiai bendrauti su sergančiaisiais bei su juos prižiūrinčiais žmonėmis. Buvo sunku stebėti nuo šios sunkios ligos kenčiančius žmones. Tai buvo patys sunkiausi viso darbo momentai.

Ar žaidimą jau išbandė realūs pacientai?

Kuriant žaidimą buvo tiriama tikslinė auditorija, sergančiųjų poreikiai, sugebėjimai. Juos išgryninti pavyko bendraujant, išbandant kiekvieną detalę su sergančiaisiais. Labai padėjo diskusijos bei patarimai, gauti iš socialinių ir slaugos darbuotojų, kurie turi daug patirties bendraujant ir lavinant sergančiuosius.

Ar yra planų gaminti šį žaidimą masiškai?

Labai norėčiau žaidimą išleisti į rinką, nes tikiu jo sėkme ir žinau, kad jis būtų naudingas sergantiesiems. Ateityje bandysiu rasti žmonių, kurie padėtų išleisti žaidimą dideliu tiražu, pristatyti jį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jau yra susidomėjusių, kurie projektą vertina kaip perspektyvų, todėl tikrai nepaliksiu šios iniciatyvos dūlėti stalčiuje. Žaidimas nebus paskutinis projektas, šviečiantis visuomenę apie Alzheimerio liga sergančius žmones.

Ar tai pirmas jūsų dizaino darbo įvertinimas?

Ankščiau nesu bandžiusi sėkmės konkursuose. Tai buvo pirmasis kartas ir jis pasirodė sėkmingas. Laimėjimas išties motyvuoja imtis tokių, kaip šis – naudingų ir man, ir visuomenei – projektų.

Kur išleisiu gautą 1000 eurų prizą, dar nenusprendžiau. Viliuosi, kad jis pasitarnaus tobulinant žaidimo idėją.

Žaidimą „Aloizas“ ir kitus 14 konkurse nominuotų bei apdovanotų darbų galima apžiūrėti Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje TITANIKAS (Maironio g. 3.). Dizaino inovacijų centro kuruojama „Jaunojo dizainerio prizo 2015“ paroda veiks iki 2015 m. liepos 18 d. VDA.

Komentarai

komentarai