„Ketvirtoji pramonės revoliucija“ – ar gamyklose dar liks vietos žmogui?

0
878

????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????„Intensyvi diena? Reikia padaryti milijoną darbų? Štai jums slegianti naujiena – tikriausiai jūs suklysite bent tūkstantį kartų. Tyrimai rodo, kad iš milijono atliekamų užduočių net patys gabiausi žmonės padaro nuo penkių šimtų iki tūkstančio klaidų,“ – rašo apžvalgininkė Rose Jacobs savaitraštyje „Newsweek“. Šis faktas gamyklų savininkus verčia imtis drastiškų priemonių.

Daromos klaidos – nebūtinai kritinės. Tai ir gramatinės elektroniniame pašte, ir ne iki galo išplauti indai pakliuvę į džiovyklą, neapdairūs pokalbiai su kolegomis ar dėvimos skirtingos kojinės, kurių neatitikimą pastebėjote tik per pietus. Išvardinti klaidų pavyzdžiai nėra brangūs pinigų ar reputacijos atžvilgiu, tačiau rizikos lygis pakyla tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, vaistininko klaida gali kainuoti gyvybę, netinkamas darbuotojas – milijonus darbdaviui ir t.t.

Šią idėją, prieš dvidešimt penkerius metus, analizuoti pradėjo „Siemens“ mokslininkų bei inžinierių komanda. Ambergo mieste, Vokietijoje, įsikūrusi gamykla gamino valdytuvus – dėžes, prikimštas mikroschemų ir jungiklių, kurios buvo integruojamos į kitus aparatus kaip esminiai valdymo mechanizmai („smegenys“). Gamykla veikė gan sėkmingai, defektų skaičius – penki šimtai penkiasdešimt iš milijono.

Tačiau net ir tas, rodos itin menkas, defektų skaičius buvo pernelyg didelis. Juk vienas sugedęs valdymo įrenginys galėjo sutrikdyti visos gamyklos veiklą. Tokios „disfunkcijos“ tikimybė kėlė milijoninių nuostolių grėsmę savininkams. Taigi „Siemens „komanda pradėjo siekti automatizacijos tobulinimo, ir, žinoma, jiems pavyko. Įžengus į dešimtąjį dešimtmetį automatizacija siekė 25 proc., šiandien – 75 proc., o defektų kiekis sumažėjo iki 11,5 iš milijono. Šių pokyčių eigoje Ambergas tapo inovatyvias idėjas atspindinčiu miestu, turinčiu didelį potencialą plėstis, naujųjų technologijų tobulinimo atžvilgiu.

„Vokietijoje inžinieriai ir akademikai stengiasi sukurti šią „ketvirtąją pramonės revoliuciją“, vadinama „Industrija 4.0“. Amerikoje šie procesai vadinami „pramoniniu internetu,“- rašo R. Jacobs analizuodama „ketvirtos industrijos“ aspektus, realizuojančius fizinių ir skaitmeninių pasaulių sąveikos dėsnius. Straipsnyje nagrinėjamas robotų technikos bei robotizuotų mechanizmų poreikio didėjimas bei automatinių mechanizmų integracija į šiandieninį pramonės pasaulį, kaip jau minėta, formuojanti unikalius revoliucinius veiksnius, kurie, atrodytų, išstumia žmogiškosios darbo
jėgos poreikį.

Vis dėlto, net ir kylant automatizacijos lygiui, darbuotojų poreikis išlieka. „Skaitmeninė ateitis gali šiek tiek gąsdinti žmones, todėl mes siekiame pusiausvyros tarp automatinio darbo ir „akies“ patikrinimo,“ – teigia gamybos padalinio vadovas Amberge G. Ziebell. Anot jo, darbo automatizacija neatima darbo iš žmonių, priešingai, suteikia galimybes atsiskleisti talentingiems bei kūrybingiems asmenims, siekiantiems kilti karjeros laiptais. G. Ziebell teigia, kad robotizuotos gamyklos nebūtų produktyvios, jeigu jų vadyba nepasirūpintų talentingi žmonės.

Tačiau net jeigu didėjantis robotų technikos panaudojimas neatima darbo iš Ambergo gyventojų, sparčiai augantys vartotojų poreikiai gali pakoreguoti vyraujančią tendenciją. Tai tarsi dvikryptė problema: vienu aspektu – situacija gali pablogėti dėl trūkstamų darbo vietų, kitu – modernėjantys visuomenės poreikiai gali suformuoti didesnę automatizacijos paklausą, skatinančia „ketvirtosios industrijos“ plėtra. Tačiau kol kas, teigiama, ji nėra tinkamai pritaikyta visuomenės poreikiams. Vis dėlto vokiečiai jau kurį laiką siekia suformuoti „nacionalinio lygio“ darbo dėsnius „Industrijoje 4.0“, kurie būtų tinkami daugumai pramoninių sektorių ir netgi privataus verslo valdytojams.

Pasak „Industrijos 4.0“ dėsnių žinovo Dieter Wegener, šios industrijos progresą skatina ne novatoriškos kompanijos, o vartotojai. Visuomenė nori visko – praktiškų, greitai gaminamų ir nebrangiai kainuojančių produktų. Pasak D. Wegener, tokie kūriniai nėra įmanoma be augančio pramonės automatizavimo, t.y. robotų technikos panaudojimo.

Tačiau automatizacijos evoliucija iškelia daugybę iššūkių. Problema tampa ne tik žmogiškųjų išteklių poreikio mažėjimas, bet ir konkurencinės rinkos pasiskirstymas. Taip pat saugumo aspektai. „Norėdamos išnaudoti savo potencialą „sumanios gamyklos“ turėtų pasirūpinti kiekvienos tiekimo grandinės saugumu, o tai – didelis iššūkis,“ – rašo apžvalgininkė Rose Jacobs. Straipsnio autorė, kaip pavyzdį, aprašo Amberge esančią gamyklą, kurioje darbuotojai gali matyti kiekvieno gaminamo produkto duomenis realiuoju laiku. Tai yra vienas iš esminių saugumo garantų.

technologijos.lt

 

Komentarai

komentarai