Filosofas ir poetas bendravo su prieniškiais

0
731

Liutauras Degėsys neblogai pažįstamas Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos lankytojams – čia vieši jau nebe pirmą kartą. Šįsyk jis – Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto „Gurmanų restoranas. Dienos pietūs: šviežia knyga 17.00“ svečias.

Filosofas ir poetas – taip dažniausiai lakoniškai apibūdinamas ir pristatomas L. Degėsys. Išsamumo dėlei reikėtų pridurti, kad yra humanitarinių mokslų daktaras, ilgametis buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedros docentas, poezijos vaikams ir suaugusiems, esė knygų, mokslinių straipsnių ir „Etikos“ vadovėlių autorius ir bendraautorius. Svečias taip pat stažavęsis ir dėstęs užsienio (Čekijos, Vengrijos, Švedijos, JAV) universitetuose, o 2008 metais buvo išrinktas vienu iš 10 geriausių Lietuvos dėstytojų. Dabar gi aktyviai reiškiasi ir publikuojasi įvairiose medijose.

Turint omeny tokį platų veiklos spektrą ir geografiją, nesunku pastebėti, kad L. Degėsys skaitytojų yra mėgstamas ir populiarus. Ir šį kartą Prienuose susirinko vertinantys jo elegantišką ir subtilią poeziją, juolab girdimą iš paties autoriaus lūpų. Apsistota ir ties pernai metais išleista autoriaus esė knyga „Apatiniai gyvenimo drabužiai“, kurią dauguma lankytojų jau yra spėję perskaityti. Be to, prieniškiai pirmieji išgirdo ir dabar rašomo būsimo romano ištraukas, jam pavadinimo autorius sakosi dar nesugalvojęs. Dar jis rašąs libretą istorinei operai.

Ir klausantis autoriaus poezijos bei prozos tekstų, ir apskritai stebint jo bendravimo su publika manierą nejučia ateina suvokimas, kad autoriui ganėtinai svarbi estetika ir bendras renginio paveikslas – renginys kaip meno kūrinys.

„Norint rašyti, reikia daug skaityti, kitaip kūryba neisis“, – sako svečias. Be to, jis noriai bendravo su lankytojais: pastariesiems rūpėjo, kokie rašytojai savo laiku jam darę įspūdį, kaip jis matąs šiuolaikinės lietuvių literatūros lauką, kokius meno stilius mėgsta ir pan.

Įsigiję autoriaus knygų ir gavę autografus, lankytojai skirstėsi tikėdamiesi sulaukti naujų literatūrinių susitikimų.

Marytė Žaromskienė

Komentarai

komentarai