„100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių“ – Matas Šalčius

0
203

Prienų krašto muziejus kviečia prisijungti prie iniciatyvos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui – „100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių“. Kviečiame rinkti labiausiai kraštui nusipelniusių žmonių 100-tuką. Laukiame jūsų pasiūlymų su asmenybėmis, kurios turėtų patekti į šimtuką. Savo pasiūlymus galite atsiųsti el. paštu prienumuziejus@gmail.com, taip pat galite rašyti komentaruose, savo pasiūlymus atnešti į Prienų krašto muziejų, ar paskambinti telefonu 8 682 59394. O, kad jums būtų lengviau apsispręsti ar prisiminti mūsų kraštiečius kiekvieną dieną jums pristatysime po vieną asmenybę nusipelniusią Prienų kraštui ir Lietuvai.

Matas Šalčius (1890 – 1940)

Gimė 1890 m. rugsėjo 20 d. Čiudiškių km, Prienų valsčiuje. Pranė ir Juozas Šalčiai augino septynis sūnus ir dvi dukteris, Matas buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, vėliau – Kaune. Dar besimokydamas užsiėmė žurnalistine veikla, rašė straipsnius į laikraščius. Baigęs „Saulės“ mokytojų kursus dirbo mokytoju Žemaitijoje. Dėl viešų pasisakymų prieš carinę valdžią Visos Rusijos mokytojų suvažiavime Kauno gubernatoriaus įsakymu 1914 m. ištremtas iš Lietuvos. Emigravo per Kiniją, Japoniją į JAV. Emigracijoje taip pat užsiėmė žurnalistine veikla.

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Matas Šalčius tapo ELTOS direktoriumi. Dirbo Lietuvos kariuomenės propagandos skyriuje, mokytojavo. 1919 m. įsteigė Šaulių sąjungą, buvo pirmasis žurnalo „Trimitas“ redaktorius. 1925 m. keliavo po Vakarų Europą – Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Portugaliją, domėjosi jų kultūra. 1929 m. balandžio 25 d. įsteigta Turizmo sąjunga, kurios valdybos sekretoriumi išrinktas M. Šalčius.

1929 m. lapkričio 20 d. su kitu garsiu to meto keliautoju Antanu Poška leidosi į kelionę Indijon. Keliautojai aplankė Balkanų šalis, Egiptą, Artimuosius Rytus, Iraną, toliau vienas keliavo po Indiją (susitiko su Mahatma Gandžiu, R. Tagore), Pietryčių Aziją, japonų užkariautą Kiniją, Filipinus. Po ketverių metų kelionių keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“. Už ją apdovanotas „Spaudos fondo“ premija.

1936 m. išvyko į Pietų Ameriką. Čia bandė suvienyti lietuvių išeiviją, Buenos Airėse leido laikraštį „Išvien“. Tačiau, nesulaukęs išeivijos palaikymo, tęsė keliones. Aplankė Argentiną, Urugvajų, Braziliją, Boliviją, Čilę, Paragvajų. 1939 m. persirgo maliarija. 1940 m. susirgo ūmiu smegenų uždegimu nuo kurio ir mirė. Palaidotas Guajaramerino mieste.

Prienų krašto muziejaus informacija

Komentarai

komentarai