„100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių“ – Kun. Juozas Luckus

0
789

 Prienų krašto muziejus kviečia prisijungti prie iniciatyvos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui – „100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių“. Kviečiame rinkti labiausiai kraštui nusipelniusių žmonių 100-tuką. Laukiame jūsų pasiūlymų su asmenybėmis, kurios turėtų patekti į šimtuką. Savo pasiūlymus galite atsiųsti el. paštu prienumuziejus@gmail.com, taip pat galite rašyti komentaruose, savo pasiūlymus atnešti į Prienų krašto muziejų, ar paskambinti telefonu 8 682 59394. O, kad jums būtų lengviau apsispręsti ar prisiminti mūsų kraštiečius kiekvieną dieną jums pristatysime po vieną asmenybę nusipelniusią Prienų kraštui ir Lietuvai.

Kun. Juozas Luckus (1885- 1965)

Kunigas, Prienų “Žiburio” gimnazijos kapelionas Juozas Luckus gimė 1885 m. rugsėjo 1 d. Didžiosios Krosnos km., Lazdijų rajone. Baigęs šiame kaime pradinę mokyklą, mokėsi Veiverių pavyzdinėje dviklasėje mokykloje, o ją baigęs mokėsi mokytojų seminarijoje, kurią baigė 1904 m. 1909 m. baigė Seinų dvasinę seminariją.

Po kunigystės šventimų, Varšuvoje, paskirtas vikaru į Igliaukos parapiją. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusiją.

Grįžus į Lietuvą 1918 m. buvo paskirtas Simno parapijos vikaru. 1919 m. perkeltas į Prienų parapiją toms pačioms pareigoms. 1920 m. pakviestas mokytojauti į Prienų „Žiburio” gimnaziją. Dėstė įvairias disciplinas. Kuriant Naujosios Ūtos parapiją, 1922 m. paskirtas šios parapijos klebonu. 1928 m. išlaikė Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto egzaminus ir gavo aukštojo mokslo diplomą. Dėstė lotynų kalbą, literatūrą bei metodiką, tikybą ir ėjo mokyklos kapeliono pareigas. Pedagoginį darbą dirbo iki 1945 m., vėliau Prienų parapijos altarista. 1949 m., buvo perkeltas į Garliavą, o 1957 m. kovo mėn. vėl grįžo į Prienus. 1959 m. šventė 50 metų kunigystės jubiliejų.

Mirė 1965 m. vasario 7 dieną. Palaidotas Prienų naujuose kapuose.

Kun. J. Luckus buvo labai gabus: puikiai mokėjo lietuvių, rusų, lenkų ir lotynų kalbas, naudojosi vokiečių, prancūzų ir italų kalbomis parašyta literatūra, griežė smuiku, buvo geras oratorius ir pamokslininkas.

Vaikus ir jaunimą mylėjo visa gyvenimą, buvo jų dvasios vadovas ir globėjas. Jo buvę mokiniai prisimena kapelioną kaip didelį eruditą, puikų psichologą, tikrą dvasios tėvą.

Prienų krašto muziejaus informacija

Komentarai

komentarai