„100 iškiliausių Prienų krašto asmenybių“ – Gediminas Pempė

0
1545

Gediminas Pempė (1921-2008) – taikomosios grafikos kūrėjas, dailininkas.

Gedimino Pempės tėviškė – Juodaviškių kaimas Jiezno valsčiuje.

Gediminas Pempė – taikomosios grafikos kūrėjas, įnešęs reikšmingą indėlį į šios dailės srities barus Lietuvoje. Dailininkas kūrė knygų viršelius ir iliustracijas, firminius ir pašto ženklus, ekslibrisus, plakatus, atvirukus, sveikinimų adresus. Kaligrafija yra viena iš menininką geriausiai reprezentuojančių sričių – G. Pempė vadinamas šrifto virtuozu.

Jis dailininkų sąjungos ir meno tarybos narys, parodų „Tarybinių dailininkų šriftai“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, „TSRS tipografija“ Prancūzijoje dalyvis, Tarptautinės ekslibriso parodos Kaune I vietos laimėtojas, filatelijos ženklų, spausdintų Budapešte I, II ir III vietos laureatas. G. Pempės, kartu su Vita Voveriene apipavidalintas vadovėlis „Matematika“ I klasei (1979) Maskvoje apdovanotas bronzos medaliu. Preciziškomis iliustracijomis pasidabinusi knyga „Lietuvos žuvys“ (1986). Ne mažiau svarbūs ir žinomi dailininko sukurti logotipai – Nacionaliniam M.K. Čiurlionio Dailės muziejui, Kauno respublikinei klinikinei ligoninei, „Šviesos“ leidyklai ir kt.

Dailininkas sukūrė per 2000 spalvotų iliustracijų, 360 knygų viršelių, per 150 plakatų ir vaizdinių didaktinių priemonių, 270 sveikinimo adresų, 130 atvirukų…

Ir visuotinės kompiuterizacijos laikais be kaligrafo rankos neišsiversta: kurti Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Alytaus miestų herbai, apipavidalintos knygos, rašyti adresai Kauno savivaldybei, Algirdui Brazauskui, kardinolui Vincentui Sladkevičiui, išeivijos poetui Alfonsui Nykai – Niliūnui, Amerikos avangardinio kino kūrėjui Jonui Mekui ir kt. Iškilūs pasiekimai taikomosios grafikos srityje byloja apie grynuolį, miniatiūrų meistro ranka vedžiojantį knygų antraštes, inicialines raides, garbės raštus, adresus pašto ženklus, ekslibrisus.

Popierius, plunksna, o vėliau ploni lyg plaukas teptukai, tušas ir dažai – G. Pempės išraiškos priemonių arsenalas.

Prienų krašto muziejaus informacija

 

Komentarai

komentarai